Vilnius tiesiog sukurtas menui. Jame yra visko: gabių kūrėjų, milžiniškų neišnaudotų erdvių, na ir, žinoma, jau veikiančių meno inkubatorių, iš kurių išsinešite vienintelį šūkį: „o, vis dėlto tai įmanoma“.

Inkubatorius iš pašaukimo

Helsinkio kabelių gamykloje įkurtas „Kaapeli“ meno inkubatorius galėtų būti pavyzdys visam pasauliui. Įvairiausius laidus kadaise gaminusi didžiulė gamykla buvo uždaryta, tačiau erdvė iškart perleista kūrybinėms industrijoms vystyti. Taip didžiulis urbanistinis angaras atgimė naujai būčiai. Vėl verda gyvenimas jo kavinėse, knygyne, parodų salėse, menininkų rezidencijose ir Rytų dvikovų mokyklose.

Vilniuje taip pat yra panašių erdvių, tik jos nėra taip išbaigtos. Tai buvusi spaustuvė Paribio gatvėje, galerija „Artkor“, įsikūrusi J.Vienožinskio dailės mokykloje, radijo detalių gamykla T.Ševčenkos gatvėje, buvusios Kuro aparatūros pramonės gigantų patalpos – kiekvienoje iš šių buvusių gamyklų šiandien verda gyvenimas.

Kaip atrodo šie pilkų blokų socialistinio realizmo statiniai iš vidaus ir kas juose dedasi, „Vilniaus dienos“ skaitytojus sutiko supažindinti du jauni menininkai, Vilniaus dailės akademijos studentai Dainius Meškauskas ir Ieva Bernotaitė.

Svajonės tampa realybe

Dainius ir Ieva yra „Commune Art“ bendruomenės nariai. Prieš trejus metus susibūrė būrys menininkų ir buvusiose „Vilniaus duonos“ patalpose Saltoniškių gatvėje įkūrė kūrybines dirbtuves. Apleistos patalpos virto namais, o įvairios šiukšlės buvo panaudotos jiems įkurti. Prieš daugiau nei metus „Commune Art“ persikraustė į Paribio gatvėje esančias spaustuvės „Grafobal“ patalpas.

Patalpos, be abejo, nuomojamos, juk daugelis meno kūrėjų nėra patalpų, kuriose kuria, savininkai. Tačiau tiems, kurie kuria, priklauso ateitis – jie moka svajoti ir mato visai kitokį miestą.

Išauš diena ir Vilniaus ritmą diktuos ne politikai, ne kiču alsuojantys renginiai ir net ne televizijos šou, o tiesiog kūrybinės dirbtuvės: „Pas mus ateina žmonės, stebi ir išeina tiesiog išsižioję. Argi tai įmanoma? Visiškai išsilaisvinti ir gyventi nepriklausomai nuo visų, gyventi taip, kaip tau patinka. Vidury miesto įsikurti lyg vienkiemyje ir tuo pat metu užsiimti savo mėgstama veikla – kūryba. Daugelis bijo apie tai net svajoti, o pas mus žmonės ateina ir įsitikina, kad toks gyvenimas – realybė“, – pradėjo savo pasakojimą Ieva.

Ruošiasi paversti miestu

Paribio gatvėje nuo sovietmečio veikusioje spaustuvėje – meninio konstravimo biure – šiandien yra įkūrę per 20 savo iniciatyva susibūrusių menininkų ir atlikėjų. „Commune Art“ galima mokytis šokti lindihopą ir Afrikos šokius, akrobatikos ir parkūro, paišyti grafičius, užsiimti dizainu ar tiesiog ateiti pasiklausyti gyvos muzikos koncerto. Visa tai kartu su „Commune Art“.

„Commune Art“ yra ne tik erdvė. Tai kūrybingi žmonės, kurių gebėjimų spektras platus, kurie kuria ir nuolat auga įvairiose srityse. „Commune Art“ ne tik išradingai įrengia erdves, organizuoja parodas, koncertus, bet ir padeda jauniesiems kūrėjams įprasminti savo polėkius atliekant realius užsakymus: dizaino, muzikos, fotografijos, vaizdo, dekoracijų, choreografijų, šviesos instaliacijų ir visokiausių kitų.

„Tiesą sakant, ši spaustuvė – tik projekto pradžia. Šalia yra daugybė ploto, pro langus matyti “Vilniaus pergalės„ fabrikas, dar keli hektarai ploto, tūkstančiai kvadratinių metrų ploto, kurį būtų galima paversti Vilniaus “Soho„ kvartalu – tokiu, kaip kadaise Jurgio Mačiūno įkurtas kvartalas Niujorke. Tai būtų erdvė, skirta tikriems menininkams, tikrai kūrybai ir susidomėjusiems lankytojams iš viso pasaulio“, – ateities viziją piešė Dainius.

Įrengia pagal savo skonį

Ieva ir Dainius įsikūrė buvusiame dažų sandėlyje. Sienas papuošė jaunųjų menininkų fotografijos darbais, o interjerui tiko viskas, pasak pačių kūrėjų, kas kitiems pasirodė nereikalinga. Galbūt todėl ir kraustytis būtų mažiau skausminga.

„Visos investicijos – mūsų energija ir laikas, o medžiagos – tik šiukšlės: išmestos sofos, kiliminė danga, metalinė krosnelė, net antras aukštas įrengtas iš nenaudojamų plokščių, o laiptai į jį – iš šalia esančio miškelio sausuolių“, – savo „apartamentus“ aprodė Dainius ir Ieva.

Kiti „Commune Art“ gyventojai savo patalpas taip pat įsirengė taip, kaip kas mokėjo. Štai vienoje patalpų nuo sienos į nelauktus svečius rūsčiai žvelgia marksizmo kūrėjas Karlas Marxas, dar kita erdvė – šokių salė – pasitinka neįtikima šviesa ir grafičiais. Visus vienija spaustuvės palikimas – centrinėje salėje riogsantis senovinis pakuočių spausdinimo įrenginys.

Dirbtuvės – tai žmonės

Ieva teigė, jog „Commune Art“ – vienintelė tokia unikali vieta Vilniuje. Tačiau yra ir giminingų erdvių, pavyzdžiui, Užupyje veikianti „Galera“, kurioje renkasi vyresnė publika, kurios požiūris į meną skiriasi nuo jaunimo. Galerija „Artkor“ – studentų iniciatyva. „Jaunimas nebijo likti nesuprastas ir kurti to, ką aplinkiniai suvoks tik po šimto metų“, – kalbėjo Ieva.

Jeigu užklystumėte į miegamuosius Vilniaus rajonus, būtinai reiktų užsukti į „Beepart“ kūrybines dirbtuves Pilaitėje. „Jie nusipelno dėmesio jau vien todėl, kad pasirinko tokias originalias patalpas – pastatė originalų namuką panaudodami didelį konteinerį. Be to, organizatoriai ėmėsi švento tikslo – nukeliavo arčiau liaudies, į miegamuosius rajonus“, – dėstė Ieva.

Stebina negyvėliai inkubatoriai

Daug įdomių renginių vyko „KultFluxe“ – ant Neries kranto, prie Mindaugo tilto plūduriuojančiame namuke. Tačiau jo nebėra. Tad belieka tik dūsauti, dalytis prisiminimais. „Ir įtraukti jį į negyvėlių sąrašą. Čia jau nieko nepadarysi“, – nutęsė Ieva.

Negyvėlių sąraše atsiduria ir sostinės mero Artūro Zuoko suburta „Fluxus ministerija“. Dabar ji sėkmingai emigravo į laikinąją sostinę.

O kaip užsieniečių ir lietuvių pamėgta, suvenyrais, paveikslais ir gatvės muzikantais nusėta Pilies gatvė? Ar ji nėra pats tikriausias meno inkubatorius? Deja. Dienraščio pašnekovų verdiktas griežtas ir negailesingas – visa tai kičas, šabloniškas atkartojimas, retai ten sublizga gyva kūryba.

„Tai masinis produktas, ir pirkėjas garantuotas. Gal ir matome daug menininkų, bet kiek jie kūrėjai, o kiek atlikėjai pakartotojai?“ – kėlė klausimus abu pašnekovai.

Mato neišnaudotų erdvių

„Mano svajonė yra atgaivinti Naujosios Vilnios gamyklų rajonus, kol jie nepradėjo griūti. Dabar ten tuščia, ir abejotina, kad savininkams naudinga laikyti nenaudojamas patalpas, kurias galėtume prikelti gyvenimui. Ir ne tik gamyklų pastatus, bet ir visą rajoną padaryti Vilniaus dalimi. Be to, tai erdvės, kuriose būtų galima kurti meno inkubatorius, o tai naujas lygis, kuris atitinka strateginius Lietuvos tikslus“, – dėstė Dainius.

Įveikus Naująją Vilnią menas galėtų išsiveržti už miesto ribų į gamtą. „Jau dabar svarstome, kad atėjo metas įkurti rezidenciją kaime. Gamtoje kurti daug smagiau nei mieste. Kitos erdvės, naujos mintys ir nauji horizontai. Jau esame nusižiūrėję sodybą netoli Ukmergės. Nuo centro – 70 km“, – šviesius ateities vaizdus piešė Ieva.

Meno dirbtuvės

„Commune art“ – kūrybingų žmonių bendruomenė kviečianti kurti ir išreikšti save nestandartinėse erdvėse: buvusiose gamyklose, loftuose. Jų šūkis: „Gyvenimas – tai kūryba!“

Adresas: Paribio g.12

„Galera“ – 1996 m. susikūręs, vienas pirmųjų Europoje meno inkubatorių, šiandien tapęs Užupio respublikos centrine dalimi. Meno inkubatorius yra veikiantis meninio, socialinio integravimo centras, jame vyksta bendruomenės šventės, tapybos plenerai, alternatyviosios mados festivaliai.

Adresas: Užupio g. 2A

„Beepart“ – viešoji įstaiga, kuri meno dirbtuves Pilaitėje įkūrė kaip visuomenės traukos centrą. Dirbtuvės orientuotos į vietos bendruomenę ir tarptautinius projektus. Daug dėmesio skiriama lokaliam socialiniam klimatui gerinti, pasitelkiant savanorius organizuojami įvairūs renginiai, kurie įtrauktų vietos bendruomenę.

Adresas: Pilaitės pr.

„Artkor“ – studentiška alternatyvių projektų erdvė, periodiškai stebinanti savo performansais ir nestandartiniu požiūriu į gyvenimą.

Adresas: S.Konarskio g. 37

„Loftas“ – Menų fabrikas, derinantis populiariąją ir alternatyviąją kultūrą. Jame galima pamatyti visą spektrą kultūrinių projektų, nekomercinio kino filmų, šiuolaikinio meno parodų.

Adresas: Švitrigailos g. 29