Vilniaus miesto meras Vilius Navickas norėtų naudotis papildomomis lėšomis iš specialaus mero fondo, tačiau niekas savivaldybėje nė nenutuokia, kas tai per lėšos, ir kam jos gali būti naudojamos.

Parūpo papildomas uždarbis

Pagal aktualią Vietos savivaldos įstatymą redakciją nuo sausio 1 dienos leidžiama kiekvienoje savivaldybėje įsteigti mero fondą. Steigti jį ar ne – sprendžia miesto taryba. Vilniaus miesto merui parūpo sužinoti, kas tai per fondas, iš kokių lėšų jis sudaromas, kokią sumą galima išelisti per mėnesį ir kokioms reikmėms.

Vilniaus miesto savivaldybės finansų departamento direktorius Edmundas Kačkus patikino, kad šiuo metu yra išsiųstas oficialus paklausimas Finansų ministerijai. Ji per savaitę turėtų atsakyti į visus V.Navicko keliamus klausimus dėl mero fondo.

Kai tik išsiaiškins, kaip tos mistinės lėšos gali papildyti mero krepšelį, greičiausiai taryba nuspręs įsteigti mero fondą. Pats V.Navickas atviravo, kad papildomos lėšos tiek jam pačiam, tiek jo pavaduotojams praverstų.

 „Vicemerai yra ypatingai nuskriausti, jie gauna apie 3 tūkst. litų atlyginimą per mėnesį. Mero atlyginimas, mano požiūriu, keistokas - 4 tūkst. litų ir nėra jokių priedų. Santechnikas gauna daugiau už Vilniaus vicemerą, o mūrininkas – dar daugiau ir už sostinės merą“, - piktinosi V.Navickas.

Meras pridūrė  pridūrė, kad niekuomet fondo lėšų nenaudos savoms reikmėms nepirks batų, kaklaraiščio, kostiumų. Esą lėšos bus naudojamos taip, kaip bus numatyta tarybos sprendime. Spėjama, kad už šias lėšas bus mokama už pietus ir suvenyrus užsienio delegacijoms bei svečiams, panašioms reikmėms. Mat dabar V.Navickui už šias paslaugas tenka mokėti iš savo s kišenės. Jo tikinimu, jokių reprezentacinių lėšų šioms reikmėms Vilniaus miesto savivaldybėje nenumatyta.

Fondas saugos nuo korupcijos?

Mero nuomone, už kompetentingą darbą jo komandai privalu atitinkamai atlyginti, antraip savivaldybėje toliau vešės korupcija. Jo pateiktas pavyzdys: pavasarį savivaldybę sukrėtęs kyšininkavimo skandalas, dėl kurio šiuo metu yra iškeltos baudžiamosios bylos trims politikams. Visi trys: Evaldas Lementauskas, Audrius Butkevičius ir Gintaras Kazakas tuo metu priklausė Vilnių valdžiusiai Tvarkos ir teisingumo partijai. Vienas jų – Evaldas Lementauskas tuomet ėjo Vilniaus mero pavaduotojo pareigas. 

„Kokį palikimą senosios valdžios čia radome? Ta sistema atrodė tokia: jie patys papildomų lėšų iš kažkur susirinks. Tas pačių susirinkimas yra Tvarkos ir teisingumo ir prokuratūros pavyzdys. Aš tokių dalykų nenoriu“, - tikino V.Navickas. 

J.Imbrasas žvelgia įtariai

Vilniaus tarybos opozicijos lyderis Juozas Imbrasas į galimybę steigti mero fondą žiūri gana atsargiai. Jo nuomone, pirmiausia reikia išsiaiškinti, iš kokių lėšų jis bus sudarytas, kas ir kaip juo galės naudoti, o tada spręsti, reikia tokio fondo Vilniaus miestui ar ne.

„Jeigu to fondo lėšos būtų naudojamos panašiems tikslams, kaip administracijos rezervo lėšos, kurių dalį gauna kiekvienas tarybos narys ir jas savo nuožiūra skiria ar mokyklų, darželių įrangai įsigyti, ar mokinukų pažintinę kelionę paremti, mano nuomone, tai normalu.  O jeigu reprezentacijai – šiuo sunkmečiu atrodytų ne labai kaip“, - galvą purtė J.Imbrasas.

Opozicijos lyderio nuomone, negalima to fondo, jeigu bus jis įsteigtas, lėšų naudoti priedams prie merų ir vicemerų atlyginimų. Esą meras gauna 4,8 tūkst. litų algos ir to per krizę turi pakakti. Didesnės lėšos esą nė vieno politiko nuo korupcijos neapsaugos.

„Yra žmonių, kurie gyvena už 480 litų per mėnesį, tai už 4 tūkst. litų merui tikrai galima pragyventi. Paklauskite bet kurio vilniečio, jums visi tai patvirtins. O dėl korupcijos – tokį argumentą kažkada naudojo Premjeras Gediminas Vagnorius. Sakė, padarykime teisėjams tokius atlyginimus, kad teisėtumas būtų geras Lietuvoje. Deja, tai neįvyko ir aš manau, kad ir šiandien šis argumentas nesuveiks“, - įsitikinęs J.Imbrasas.