Vilniaus miesto apylinkės teismas kovo 15 dieną patenkino E. Šato ieškinį – Lietuvos valstybei atstovaujantis Seimas jam privalės atlyginti 4 tūkst. eurų neturtinės žalos ir apie 2 tūkst. eurų teisinių išlaidų.

Šis teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui

Šalių argumentai

E. Šatas teismui tvirtino, kad tikrovės neatitinka bei žemina jo garbę ir orumą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) sprendimu paviešintos VSD pažymos teiginiai, kad „MG Baltic“ siekiant įsigyti dalį didžiausios šalyje alkoholio gamybos bendrovės „Alita“ akcijų, atsirado poreikis turėti „savą žmogų“ Konkurencijos taryboje ir juo tapo E. Šatas.

Anot E. Šato, tokiam teiginiui niekada nebuvo ir negalėjo būti faktinio pagrindo, nes jis nėra nei palankus „MG Baltic“, nei „kažkoks atstovas“, taip pat nejautė koncerno spaudimo dėl sprendimų priėmimo. E. Šako teigimu, toks teiginys jį akivaizdžiai diskredituoja, nes „suponuoja neteisėtą glaudų  bendradarbiavimą su koncernu, korupciją, padarytus teisinio bei moralinio pobūdžio nusižengimus, nesąžiningumą atliekant savo pareigas“.

E. Šatas taip pat pabrėžė, kad nors iš VSD paviešintos informacijos galima spręsti, jog išvada apie jo bendradarbiavimą su koncernu buvo padaryta remiantis kitų įmonių, galimai „MG Baltic“ konkurenčių, atstovų pasisakymais, NSGK nesiekė gauti jokios papildomos informacijos, tačiau nutarė pateikti medžiagą visuomenei.

Seimo atstovai teismui teigė, kad E. Šato ieškinyje atsakovu įvardija Lietuvos Respublika, todėl Seimas negali būti valstybės atstovu byloje prieš valstybę dėl žalos atlyginimo, nes Vyriausybė jam nėra ir negali suteikti tokių įgaliojimų. Be to, anot Seimo atstovų, žala negali būti kildinama iš Seimo ar Seimo struktūrinių padalinių veiksmų, kurie nėra pripažinti neteisėtais, todėl byla turėtų būti nutraukta arba E. šato ieškinys pripažintas nepagrįstu ir atmestas.

VSD taip pat prašė teismo E. Šato ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Anot žvalgybininkų, paviešintos pažymos sakinių pradžioje tikslingai nurodoma „VSD vertinimu, VSD duomenimis“, taip siekiant pabrėžti, jog pateikiama informacija yra atlikto subjektyvaus vertinimo rezultatas, todėl negali būti traktuotina kaip žinia, todėl tokių teiginių teisingumo negalima įrodinėti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Be to, anot VSD, NSGK tyrimo medžiaga buvo paviešinta tik po to, kai VSD pažyma buvo viešai išplatinta spaudoje, todėl nenustačius, jog tai buvo padaryta NSGK iniciatyva, E. Šatas neturėjo pagrindo kreiptis į teismą dėl garbės ir orumo gynimo, traukiant atsakovu Seimą.

Teismo motyvai

Vilniaus miesto apylinkės teismas Seimo ir VSD argumentus atmetė ir E. Šato ieškinį tenkino visiškai.

„Nagrinėjamu atveju Seimas yra tinkamas atstovas, kadangi šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl jo struktūrinio padalinio – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, neteisėtų aktų, tai yra tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimo fakto, dėl kurio buvo pažeisti E. Šato asmens garbė ir orumas, o taip pat atsirado neturtinė žala“, – rašoma teismo nutartyje.

Anot teismo, iš VSD pažymoje teiginys apie E. Šatą pateiktas konstatuojamąja forma kaip objektyviai egzistuojantis – „E. Šatas tapo koncerno „žmogumi“ Konkurencijos taryboje“, tuo metu iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog nėra ir nebuvo jokio pagrindo teigti, jog E. Šatas yra susijęs su „MG Baltic“.

„Nors koncernui „MG Baltic“ yra pareikšti įtarimai politinės korupcijos byloje, E. Šatas nei šioje, nei bet kokioje kitoje su koncernu siejamoje byloje nebuvo apklaustas, jokie įtarimai jam nebuvo pareikšti, jo atžvilgiu niekada nebuvo pradėtas joks ikiteisminis tyrimas. Be to, paviešinus Valstybės saugumo departamento rašto informaciją, prezidentės ir ministro pirmininko iniciatyva Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko E. Šato veiklos patikrinimą ir pagrindų atleisti jį iš užimamų pareigų nenustatė“, – nurodė teismas.

Jo teigimu, dėl visų šių priežasčių  konstatuotinas faktas, jog paskleistos žinios apie E. Šatą neatitinka tikrovės.

Teismas taip pat pažymėjo, kad teiginys, jog E. Šatas yra politine korupcija įtariamo koncerno „savas žmogus“ Konkurencijos taryboje, akivaizdžiai jį diskredituoja.

„Toks faktas suponuoja neteisėtą glaudų E. Šato  bendradarbiavimą su „MG Baltic“, korupciją, teisinio bei moralinio pobūdžio nusižengimus, nesąžiningumą atliekant savo pareigas. Tokios žinios paskleidimas sukelia neigiamą nuomonę apie E. Šatą kiekvienam protingam ir moraliam asmeniui“, – rašoma nutartyje.

Pasak teismo, paskleista informacija ir toliau kelia konkrečias neigiamas pasekmes: yra sukeltas nepasitikėjimas E. Šatko, kaip Konkurencijos tarybos nario bei pačios Konkurencijos tarybos priimamais sprendimais, E. Šatas jaučia savo bendradarbių nepasitikėjimą, nes neturi galimybių paneigti, jog jam „savo žmogaus“ etiketė yra pritaikyta nepagrįstai, mažėja E. Šato galimybės ateityje įsidarbinti jo kvalifkaciją atitinkančioje valstybės ar privačiame versle.

„Akivaizdu, kad nei vienas stambus ūkio subjektas nenorės būti konsultuojamas asmens, kuris, kaip yra viešai paskelbta, yra kito stambaus ir abejotinos reputacijos ūkio subjekto – politikės korupcijos byloje įtariamo koncerno – „žmogus“, – pabrėžė teismas.

Anot teismo, svarbu ir tai, kad šiuo atveju NSGK paviešino informaciją, kuri buvo adresuota tik jam pačiam, todėl nėra pagrindo konstatuoti „sąžiningą jo elgesį ir veikimą visuomenės interesais“.

E. Šatas tarybos nariu dirba nuo 2011-ųjų rugpjūčio, o 2012-ųjų gegužę paskirtas Š. Keserausko pavaduotoju. Abu kartus jį į tarybą paskyrė prezidentė, pirmąjį – teikiant tuometiniam premjerui Andriui Kubiliui, antrąjį – S. Skverneliui.

E. Šatas į teismą dėl garbės ir orumo gynimo kreipėsi pernai rugsėjį.