„Didysis brolis“ stebi jus – Vilniuje filmavimo kameromis stebimos sankryžos, viešoji erdvė, jomis jau apsiginklavo kontrolieriai, netrukus kamerų atsiras ir viešajame transporte.
Spėjo pasiteisinti
Prieš mėnesį, kovo 13 d., siekiant užtikrinti kokybiškesnį kontrolierių darbą ir stebėti juos viešojo transporto priemonėse, prie uniformų buvo prisegtos mažos filmavimo kameros. Apie šią naujovę keleivius informuoja ant kontrolierių aprangos priklijuoti specialūs lipdukai.
„Pradėjus naudoti filmavimo kameras sumažėjo konfliktinių situacijų. Iki tol skundų telefonu dėl netinkamo kontrolierių elgesio iš keleivių per dieną sulaukdavome 10–12, šiuo metu – vieno ar dviejų skambučių per dieną“, – kad dar mėnesiui nepraėjus pasiteisino šis sumanymas, pasakojo „Susisiekimo paslaugų“ Kontrolės skyriaus vedėjas Danius Rinkauskas.
„Susisiekimo paslaugos“ 2012 m. gavo 770, 2013 m. – 55 skundus iš viešojo transporto keleivių.
Keleivių kontrolės skyriuje dirba 60 kontrolierių, kiekvienas jų dirbdamas dabar naudojasi vaizdo filmavimo įranga. Kol kas incidentų, kad žmonės piktintųsi, jog yra filmuojami, D. Rinkausko teigimu, nebuvo.
Sugrįš budrioji akis
Netrukus Vilniaus viešajame transporte turėtų atsirasti dar viena naujovė. Tiesa, galbūt žodis „naujovė“ čia ne pats tinkamiausias, nes su tuo miestiečiai buvo supažindinti jau prieš porą metų, kai sostinėje buvo vykdomas eksperimentas – 19-o maršruto troleibusuose sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros. Kaip tuomet teigė įmonės „Vilniaus troleibusai“ atstovai, troleibusuose labai sumažėjo konfliktų tarp keleivių ir vairuotojų.
Eksperimentas parodė, kad kameros reikalingos, tačiau tada nebuvo imtasi jų diegti ir kitų maršrutų viešajame transporte. Šiuo metu miesto valdžia baigia derinti leidimus su duomenų apsaugos institucijomis ir, savivaldybės atstovų teigimu, po mėnesio, o gal ir anksčiau, vaizdo stebėjimo kameros atsiras po sostinę važinėjančiuose autobusuose.
„Planuojame tam tikruose autobusuose filmuoti ir salono viduje. Tačiau tai darysime tik gavę visus būtinus leidimus, apie tai pranešime viešai“, – sakė „Vilniaus viešojo transporto“ generalinis direktorius Gintaras Nakutis.
Įsigyti naujų kamerų neplanuojama, kameros jau sumontuotos naujuose autobusuose, kurie kovo 26 d. išriedėjo į Vilniaus gatves, ir kai kuriuose senesniuose.
Filmuojamos 22 sankryžos
Teigiama, kad vienas efektyviausių eismo situacijos mieste stebėjimo būdų yra vaizdo stebėjimo sistema. Įrengtos vaizdo kameros sankryžose leidžia greitai ir operatyviai reaguoti į susidariusią situaciją.
Vilniuje 51 kamera stebimos 22 sankryžos ir transporto mazgai. Sankryžose įrengtos stacionarios ir valdomos vaizdo kameros, pastarosios leidžia stebėti sankryžą 360 laipsnių kampu.
„Kamerų tikslas – sekti eismo situaciją sudėtinguose kelių ruožuose ir į ją reaguoti: informuoti tarnybas, padėti kelių policijai ir pan. Jos pasiteisino, tai labai efektyvi priemonė eismo srautams stebėti, valdyti ir eismui reguliuoti“, – sakė „Susisiekimo paslaugų“ Eismo skyriaus vadovas Jevgenijus Solovjovas.
Pirmos vaizdo stebėjimo kameros Vilniuje buvo įrengtos 2008 m. J.Solovjovo teigimu, bendras vaizdo stebėjimo kamerų skaičius jiems nežinomas.
„Susisiekimo paslaugų“ Centralizuotoje eismo valdymo (CEV) sistemoje yra 51 kamera, jų išdėstymo vietos nurodytos www.sviesoforai.lt. Dabar įdiegta viena kamera Savanorių pr. 176, bet dar neprijungta prie CEV centro, bus prijungta artimiausiu laiku. Poreikis yra gerokai didesnis, aktualu būtų sujungti CEV centro bei vyriausiojo policijos komisariato (VPK) kameras ir dar įrengti jų papildomai. Miestas auga, srautai irgi. Nestebint vizualiai srautų reakcija į pokyčius kur kas prastesnė", – aiškino Eismo skyriaus vadovas.
Pasak jo, kamerų skiriamoji geba nepritaikyta asmenims atpažinti, todėl nepažeidžiamos asmens apsaugos teisės. O ir skundų, kad filmuoja eismo situaciją, nėra sulaukę nė vieno.
Padeda policijos darbui
Jau vienuoliktus metus viešąjį saugumą užtikrinti padeda 112 mieste įrengtų kamerų. Šiuo metu kameros, kaip sakė savivaldybės Organizavimo poskyrio vyriausiasis specialistas Vidmantas Balčas, taip pat įrengtos ir Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnų automobiliuose.
Vilniaus apskrities policijos pareigūnai vaizdo kameras teigė vertinantys palankiai.
„Naudojantis kameromis operatyviai gali būti identifikuojami ir sulaikomi teisės pažeidėjai. Kameros padeda policijai kasdieniame darbe: gavus pranešimą apie įvykį, jį galima nedelsiant patikrinti, t. y. pagal adresą surasti ir patikrinti patį įvykį (jeigu tuo adresu įrengta vaizdo stebėjimo kamera). Vaizdo įrašai taip pat gali būti panaudojami kaip įrodymai ikiteisminiuose tyrimuose“, – vaizdo stebėjimo kamerų naudą vardijo Vilniaus apskrities VPK Valdymo organizavimo skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėja Evelina Pagounis.
Teigiami atsiliepimai lydi ir prieš metus Paluknio aerodrome pristatytą unikalią skraidyklę su vaizdo stebėjimo įranga. Kaip teigė Vilniaus apskrities VPK Specialiųjų užduočių valdybos viršininkas Dalius Bernotas, nelengvas uždavinys buvo rasti šiam įrenginiui valdyti tinkamą žmogų.
„Nemanėme, kad ji yra toks rimtas ir sudėtingas. Tam reikėjo rasti pareigūną, galintį jį valdyti. Tarp policijos pareigūnų radome keturis licencijuotus pilotus, iš jų ir išsirinkome, – sakė D. Bernotas. – Įranga yra gana jautri, valdoma radijo bangomis, dar ne viską esame išbandę, bet labai domimės, bandome ir judame į priekį. Kiek jau naudojome, galiu pasakyti, kad labai džiaugiamės kokybe, vaizdo stabilumu.“
Vilniaus apskrities VPK lietuvių rankų darbo skraidyklę įsigijo už miesto savivaldybės skirtas lėšas – beveik 100 tūkst. litų. Pagrindinis tikslas – masiniams renginiams stebėti. Tačiau, D. Bernoto teigimu, policija laukia ir kitų užsakymų, kur praverstų skraidyklės pagalba, pavyzdžiui, ieškant dingusio žmogaus.
Tokį įrenginį Lietuvoje turi tik Vilniaus apskrities policija.
Įdiegtos ne vaikams kontroliuoti
Saugumo, kilusių konfliktų, patyčių ir panašiais klausimais kameros rengiamos ir mokyklose. Švietimo skyriaus vedėjo Džeraldo Dagio teigimu, Vilniuje kameros įrengtos maždaug trečdalyje miesto mokyklų (iš viso jų sostinėje yra apie 125). Tiesa, sostinės savivaldybė, priešingai nei Kauno ar Palangos, nėra finansavusi jų įrengimo.
„Stebėjimo kameras mokyklos įsirengė tėvų, 2 proc. arba už patalpų nuomą gautomis lėšomis“, – sakė D. Dagys.
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) nuomone, galima stebėti mokyklos teritoriją, gali būti stebimi įėjimai ir išėjimai, bet vaizdo stebėjimas koridoriuose esą nėra proporcinga priemonė.
„Tačiau šią mūsų nuomonę paneigė vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus nuomonė, pagal kurią vaikai patyčias dažniausiai patiria koridoriuose. Mūsų nuomone, vaizdo stebėjimas neturėtų būti vykdomas mokyklos laisvalaikio zonose, klasėse, sporto salėse ir pan., tačiau vaizdo stebėjimo būtinumą reiktų vertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Be to, nagrinėdami mokyklų pateiktus pranešimus dėl vaizdo stebėjimo, pastebime, kad mokyklos kartais pateikia informaciją, jog to labai nori patys tėvai“, – pasakojo VDAI Informacijos ir technologijų skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Grikinaitė.
Vienareikšmiškai pasakyti, kiek ir kaip pasiteisino kameros mokykloje, Mykolo Biržiškos gimnazijos direktoriaus pavaduotojo aplinkai Žalvyrio Buterlevičiaus teigimu, sunku.
„Neturime kriminalinio atspalvio įvykių, tai, manyčiau, pasiteisino. Iki tol iš teritorijos būdavo vagiami vaikų dviračiai, įdiegus kameras dėl jų ar kitų priežasčių to nebepasitaiko“, – sakė Ž. Buterlevičius.
Jis tvirtino, kad kameros mokyklos koridoriuose buvo įrengtos tikrai ne kiekvienam moksleivių žingsniui sekti, o siekiant palengvinti darbą pastatą saugantiems darbuotojams.
Karolis Liutkevičius
Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisininkas
Iki šiol Lietuvoje nebuvo atliktas nė vienas tyrimas, kuris nustatytų realų vaizdo stebėjimo kamerų įdiegimo poveikį teisės pažeidimų skaičiui. Žmogaus teisių stebėjimo instituto išnagrinėti tokio pobūdžio tyrimai, atlikti užsienio valstybėse, atskleidė faktus, kad vaizdo stebėjimo kamerų poveikis nusikalstamumui stipriai pervertinamas.
Vaizdo stebėjimo kameros dažnai pateikiamos kaip efektyvi kovos su teisės pažeidimais priemonė. Tačiau reikia pabrėžti, kad, vertinant nusikalstamumo lygio pokyčius, būtina atkreipti dėmesį ir į kitus galbūt reikšmingus veiksnius: demografinius pokyčius, valstybės ekonominės situacijos pokyčius ar tiesiog naujai įdiegtą ryškesnį teritorijos apšvietimą.
Lietuvoje, vadovaujantis žmogaus teisių apsaugos standartais ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, vaizdo stebėjimo kameros gali būti diegiamos tik įrodžius, kad kitomis mažiau asmenų privatumą varžančiomis priemonėmis iškeltų tikslų negalima pasiekti, ir pagrindus diegiamų kamerų būtinybę kiekvienu konkrečiu atveju.
Taip pat stebėjimo kamerų turėtų būti atsisakoma tuomet, kai tai tampa nebebūtina. Deja, mūsų šalies didmiesčiuose augantys vaizdo stebėjimo kamerų tinklai, neatliekant jokių tyrimų dėl jų plėtimo būtinumo, liudija, kad praktikoje nepaisoma įstatymo reikalavimo vaizdo stebėjimo kameras taikyti tik esant neišvengiamai būtinybei.
Vaizdo kamerų užfiksuoti pažeidimai (2013 m. sausis–kovas)
Alkoholinių gėrimų vartojimas viešose vietose:
įvykių – 17, asmenų – 18
Gulintis žmogus:
įvykių – 19, asmenų – 20
Viešosios tvarkos pažeidimai:
įvykių – 11, asmenų – 15
Išmaldos prašymo atvejai:
įvykių – 12, asmenų – 17
Eismo įvykiai – 9
Kelių eismo taisyklių pažeidimai – 22
Nusikalstamos veikos:
įvykių – 1, asmenų – 2
Vogti daiktai:
įvykių – 1, asmenų – 1
Pažeidimai, susiję su narkotinėmis priemonėmis:
įvykių – 2, asmenų – 2
Iš viso: įvykių – 84, sulaikyta asmenų – 106
Naujausi komentarai