Kaunas – universitetų miestas, o iškiliausius talentus ugdantys universitetai – tai valstybės galia, akcentuota iškilmingame Kauno universitetų senatų posėdyje.

Kuria ateities Lietuvą

Į bendrą posėdį Kauno valstybinėje filharmonijoje susirinkę penkių Kauno aukštųjų mokyklų intelektualai – išskirtinis įvykis, kaip ir data, su kuria jis susijęs, – Lietuvos universiteto 90-metis. Šią aplinkybę savo sveikinime Kauno universitetų bendruomenėms akcentavo ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„1922 m. įkuriant Lietuvos universitetą pasirinkta simbolinė diena – Vasario 16-oji. Atkurta valstybė negalėjo plėtotis be atgaivintos akademinės tradicijos. Tos tradicijos prikėlimas ir brandinimas yra neįkainojamas Lietuvos universiteto nuopelnas. Susibūrę intelektualai, mokslininkai, politikai ėmėsi nepriklausomos valstybės projekto – kurti ateities Lietuvą. Kauno universitetai tęsia Lietuvos universiteto įsipareigojimą brandinti kūrybingą visuomenę, ugdyti kritinį mąstymą, užtikrinti mokslo pažangą ir valstybės klestėjimą“, – pabrėžė Prezidentė sveikinime, kuris buvo perskaitytas iškilmingame renginyje.

Pasak šalies vadovės, Lietuvos valstybė ir ES fondai dabar suteikia puikių galimybių modernizuoti ir steigti laboratorijas, tyrimų ir mokslo centrus, kurie tampa pažangos varikliais.

„Universitetai – tai vieta, kur gimsta ateitis. Tai vieta, kur jaunų žmonių potencialas tampa valstybės galia“, – sveikino Prezidentė.

Profesoriai šmaikštavo

Pasėdyje kalbėję profesoriai nevengė intelektualiai pašmaikštauti, sukeldami ovacijas ir pasigėrėjimo šūksnius.

Žinomas kompozitorius, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Giedrius Kuprevičius savo pasakojimą apie universitetų raidą paįvairino paties skambinamais muzikiniais intarpais ir netikėtomis publicistinėmis improvizacijomis. Jas jis baigė laisvu stiliumi sugrojęs ES himnu tapusios kompozitoriaus Ludvigo van Beethoveno „Džiaugsmo“ simfonijos motyvą.

VDU tarybos narys, Helsinkio universiteto Japonijos studijų profesorius, visuomenės veikėjas Reinas Raudas priminė romėnų filosofo Cicerono žodžius, kad namas, kuriame nėra knygos, primena dvasios neturintį kūną.

„Cicerono laikais universitetų dar nebuvo, bet dabar mes galime perfrazuoti jo žodžius sakydami, kad valstybė, kurioje nėra universitetų, panaši į namą, kuriame nėra knygų. Tokių valstybių yra, bet tai ne tos valstybės, kuriose mes galėtume gyventi“, – sakė profesorius.

Jis pabrėžė akademinės veiklos kūrybiškumo reikšmę.

„Žymus profesorius pas save dirbti pakvietė jauną mokslininką. Vieną kartą užėjęs į laboratoriją profesorius pamatė, kad jaunasis mokslininkas uoliai atlieka kažkokius bandymus ir kruopščiai užsirašinėja. Kitą dieną vėl jį pamatė įnikusį į tą pačią veiklą. Ir trečią ir ketvirtą dieną – tas pats. Į klausimą, ką jaunasis mokslininkas veikia, šis atsakė, jog be perstojo dirbantis ir taip besitikintis gerai užsirekomenduoti savo autoriteto akyse. „Bet kada gi tu mąstai?“ – nustebęs ir susikrimtęs pasiteiravo profesorius“, – tokią istoriją papasakojęs R.Raudas pabrėžė, kad mokslo pasiekimų pagrindas – rutinos nevaržoma laisva ir kūrybiška mintis.

"Didžiuokimės tuo, ką turime"

Iškilmingo senatų posėdžio dalyvius sveikinęs Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius kalbėjo apie dvasinių vertybių svarbą šiuolaikiniame pasaulyje.

„Kauno universitetai yra išugdę daug nuostabių, šviesių asmenybių, kurios mylėjo Lietuvą ir labai daug jai davė. Norėčiau palinkėti, kad universitetai ugdytų ne tik informacijos prasme išsilavinusius žmones, bet ir tvirtomis moralinėmis vertybėmis pasižyminčius patriotus, kurie nenorėtų iš Lietuvos išvažiuoti, o jei norėtų, tai tik tam, kad, svečiose šalyse įgiję vertingos patirties, parvežtų ją į savo tėvynę“, – kalbėjo S.Tamkevičius.

Kauno miesto savivaldybė Kauno universitetų vadovus apdovanojo pasidabruotais Kauno miesto burmistro Jono Vileišio medaliais. Jie buvo įteikti Kauno technologijos universiteto (KTU) rektoriui Petrui Baršauskui, VDU rektoriui Zigmui Lydekai, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektoriui Remigijui Žaliūnui, Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA) senato pirmininkui Aleksui Stanislovaičiui, Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) rektoriui Antanui Maziliauskui.

VDU rektoriaus Z.Lydekos pastebėjimu, bendras senatų posėdis įvyko pirmą kartą per 90 metų. „Kviečiu visada prisiminti mūsų istoriją – tiek Lietuvos, tiek mūsų universitetų, ir didžiuokitės tuo, nes turime kuo didžiuotis“, – kalbėjo jo kolega, KTU rektorius P.Baršauskas.

Pasveikino politikai

Iškilmingame senatų posėdyje dalyvavo Seimo pirmininkė Irena Degutienė ir švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

I.Degutienė akcentavo, kad pirmasis universitetas buvo įkurtas tuomet, kai nepriklausoma Lietuvos Respublika tik kėlėsi iš griuvėsių.

„Carinės priespaudos sąlygomis užaugusiems žmonėms buvo sudaryta galimybė mokytis lietuviškame, tautiniame universitete. Universitetas tapo tuo šaltiniu, kuris atgaivino ir įtvirtino lietuvišką savastį“, – pabrėžė Seimo pirmininkė.