Žaliakalnyje – viename brangiausių Kauno rajonų – žmonės gyvena kaip giliame užkampyje: be kanalizacijos ir be privažiavimo kelių prie savo namų.
Gražios vietos įkaitai
Ant stataus Neries šlaito gyvenantiems žmonėms nuostabius vaizdus į upę užgožia buitiniai nepatogumai. Širvintų 2-ajame take Ramutė Danylienė gyvena 33 metus. Čia ji sukūrė šeimą, užaugino vaikus, dabar globoja anūkus. Kaip ir visi gatvelės gyventojai, gerokai vargsta, nes kasdien tenka apie 200 metrų kopti į kalną. Sutemus, kaip ir kaimynai, baiminasi, ar į namus grįš saugiai, nes takas neapšviestas. Žiemą moteris anūkus į mokyklą lydi nešina kibiru smėlio ar pelenų. Eidama priekyje ji barsto kelią.
Kitaip į statų kalną neužlipsi, nes nėra laiptų. Kai slidu, tenka ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems aukštyn ropoti vos ne keturiomis. „Taip susiklostė gyvenimas, kad įsikūrėme būtent šioje vietoje. Aplinka graži, vaizdas į upę nuostabus, bet buitinės sąlygos – siaubingos. Kauno valdžia mus užmiršo. Gyvename mieste, tačiau neturime būtiniausių patogumų“, – guodėsi R.Danylienė. Tokios pačios bėdos kamuoja daugiau kaip dvidešimt Širvintų 2-ojo tako gyventojų.
Prie aštuonių namų negali privažiuoti jokia transporto priemonė. Ši tako dalis – siaura, stati ir duobėta. Vienas jo galas ribojasi su asfaltuota Širvintų 2-ojo tako dalimi, kitas – su Jonavos gatve.
Atsivežę malkų ar anglių žmonės rankomis neša jas nuo kalno, o norėdami išnešti šiukšles turi leistis prie šlaito apačioje stovinčių konteinerių. Stipresnieji su nešuliais įveikia šią atkarpą, o senutės šiukšlių atsargas kaupia prie namų.
Ugniagesiai neprivažiuoja
„Baisiausia, kai atsitinka nelaimė. Esu sunki ligonė. Dažnai tenka kviestis greitosios pagalbos ar poliklinikos medikus. Kai būna slidu, gydytojai atsisako lipti į statų kalną. Kai kurie, sužinoję, kur kviečiami, visai nenori važiuoti. Ne kartą kaimynai ant rankų mane nešė žemyn į greitosios automobilį“, – skaudžiais prisiminimais dalijosi Erika Žitkutė.
Jos kaimynės Rita Stelmokienė, Ramutė Zaicevičienė prisiminė visus kaimynus sukrėtusią nelaimę: prieš kelerius metus, užsiliepsnojus namui, žuvo vieniša moteris. Gaisrininkai nespėjo suteikti pagalbos, nes negalėjo privažiuoti prie pastato.
Širvintų 2-ajame take per kelerius metus sudegė ne vienas namas. Dauguma pastatų – mediniai, prastos būklės, visi kūrenami krosnimis. Gaisrai kyla dažnai, o gaisrininkai bejėgiai juos užgesinti.
Prieš keletą metų į Širvintų 2-ąjį taką buvo įvestas vandentiekis, tačiau nuotėkų kanalizacijos iki šiol nėra. Žmonės tualetams išsikasę vietinius šulinius, kurių turiniu atsikrato, kaip kas išmano.
„Kai šuliniai prisipildo, nešame kibirais į šlaitą ir užkasame. Kitos išeities neturime“, – neįprastų kasdienybės detalių neslėpė Lionė Krivsovienė. Vaikams išvykus į užsienį, ji globoja paliktą anūką. Pagyvenusiai moteriai sunku ištverti nelengvus buitinius rūpesčius.
Kita gyventoja R.Stelmokienė buvo dar atviresnė: pravėrusi medinės būdelės duris rodė gamtiniams reikalams skirtą kibirą. To paties namo kaimynai, sakė moteris, visam turiniui iš primityvaus tualeto leidžia veržtis į aplinką. Smarvė sklinda ir iš nuotėkų upelio, šlaitu žemyn srūvančio iš šalia esančio Širvintų 1-ojo tako.
Guodžia tuščiais pažadais
Širvintų 2-ojo tako gyventojai dėl savo bėdų miesto savivaldybę atakuoja nuo 2004 metų, bet iki šiol pagalbos nesulaukia. „Daug kartų prašėme suremontuoti bent seną kelią, vedantį į kalną nuo Eigulių gatvės. Galėtume atsivežti kuro, prireikus privažiuotų ugniagesiai ar medikai. Sulaukėme ne vienos komisijos, gavome daugybę atsakymų su pažadais, bet niekas nė piršto nepajudina“, – rodydama šūsnį iš valdininkų gautų raštų guodėsi R.Danylienė.
Žaliakalnio seniūnas Bronius Girdauskas pripažino: Širvintų 2-ojo tako gyventojai iš tiesų pasmerkti. „Savivaldybė turėtų sutvarkyti kelią, įvesti nuotėkų kanalizaciją. Yra parengtos techninės sąlygos, tačiau nutiesti tik vandentiekio tinklai. Kreipėmės į Aplinkos apsaugos skyrių, kad susirūpintų šlaitų sanitarine būkle, atliktų ekologinius tyrimus. Deja, nebuvome išgirsti“, – aiškino seniūnas.
Seniūnija savo iniciatyva išaiškino aštuonias atviros kanalizacijos vietas, iš kurių buitinės nuotėkos teka į kairįjį Neries šlaitą. Jame, apaugusiame vešlia augmenija, rasta ir daugybė kenksmingų medžiagų, įvairiausių atliekų. Teršalai skverbiasi ne tik į žemę, bet patenka ir į netoliese esančios upės vandenį. B.Girdauskas priminė, kad panašios problemos kamuoja Pakrantės tako, Vyšnių gatvės gyventojus.
Valdininkai vilčių neteikia
Širvintų 2-ojo tako detaliajam planui parengti gautas Kauno apskrities viršininko administracijos sutikimas, tačiau šis takas iki šiol teisiškai neįregistruotas. Savivaldybės Turto skyriaus Žemės duomenų administravimo poskyrio vedėjas Gediminas Laurinaitis sakė, kad kol tai nepadaryta ir neatlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, detaliojo plano ir techninio projekto rengti negalima.
Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Zenonas Girčys sakė, kad vilties greitai sutvarkyti Širvintų 2-ąjį taką nėra. „Iš pusantro tūkstančio miesto gatvių teisiškai įregistruota tik trečdalis. Dabar tai vienas pagrindinių mūsų rūpesčių. Negaliu pasakyti, kada ateis eilė ir šio tako gyventojams“, – aiškino valdininkas. Jis teigė, kad patenkinti visus gyventojų poreikius nebus lengva. Išasfaltuoti bent dalį tako, kuriuo galėtų važiuoti automobiliai, esą trukdo dideli šlaito nuolydžiai, staigūs posūkiai, maži atstumai tarp gyventojų sklypų.
Savivaldybės tarnautojo argumentai gyventojų neįtikina. Žmonių nuomone, įrengti bent laiptus tikrai nėra jokių kliūčių.
Z.Girčys mano, kad pasirūpinti nuotėkų kanalizacija turėtų patys gyventojai. Jis patikino, kad parengus detalųjį planą bus siūloma miesto tarybai skirti lėšų ir išspręsti bent dalį ne tik Širvintų 2-ojo tako, bet ir kitų Neries šlaite esančių gatvių problemų. Kada tai įvyks, klausimas kol kas – retorinis.
Naujausi komentarai