Iki rugsėjo 1-osios turėtų būti baigta diegti prieš metus žadėta moderni šviesoforų valdymo sistema. Veiks visi šeši žalieji koridoriai, gatvėse žybsinčios švieslentės nuolat praneš apie uždarytas eismo juostas, eismo sąlygas, avarijas.

Grūsčių išvengti nepavyks

Tačiau chaoso rugsėjo pirmomis dienomis išvengti nepavyks. Atostogų metas baigėsi, visi grįžta į darbus ir lyg tyčia važiuoja vienu metu. Tad iš anksto nusiteikime, kad vis vien teks patūnoti spūstyse, nusikeikti šviesoforui, kuris "amžinai" raudonas ir kurių pastaruoju metu priviso kone visose sankryžose. Teks aprėkti ir vos šliaužiančią ir savimi besigrožinčią jauną vairuotoją ar pasturgalį priešais mašiną užkišusį autobusą.

Tai kam tie 90 mln. litų, kurie paaukoti moderniai šviesoforų valdymo sistemai diegti, jei pagaliau negalime važiuoti kaip žmonės? Projekto vykdymą prižiūrėjusios savivaldybės įmonės "Susisiekimo paslaugos" direktorius Vaidotas Antanavičius pabrėžia, kad nauja sistema visų bėdų neišspręs. Reguliuojami šviesoforai – tai tik viena iš priemonių, reikalingų transporto spūstims pažaboti. Galop prieš metus dalis žadėtų paslaugų jau pradėtos teikti, todėl stebuklo nei vairuotojai, nei pėstieji gatvėse nepastebės.

– Šviesoforų valdymo sistema beveik baigta diegti. Iki rugsėjo 1-osios bus suderinti paskutiniai du šviesoforai Saulėtekyje. Ar galime tikėtis, kad pirmos rugsėjo dienos Vilniaus miesto gatvėse bus ne tokios įtemptos?

– Rugsėjis – ne eilinis mėnuo. Pirmos trys dienos – košmaras visiems eismo dalyviams ir organizatoriams. Žmonės keičia savo judėjimo grafiką, kryptį. Labai didelis transporto chaosas mieste. Pirma jo banga nusistovi per dešimt dienų.

Visi grįžta po atostogų, daug atsikrausto žmonių iš kitų rajonų. Suvažiuoja daug studentų, kurie įsitikinę, kad moka Vilniuje vairuoti. Tokių yra trys kategorijos: tie, kurie vadinami asais, laksto ir daro nesąmones, antri, kurie labai atsargūs, važiuoja labai lėtai ir trukdo kitiems eismo dalyviams, treti – kurie galbūt ir moka važiuoti.

Per mėnesį dalis jų atsisijoja, nes vieni išmoksta važiuoti, kiti pastato automobiliu kieme, treti – juos sudaužo. Dėl to iki spalio 10 d. vyksta apsivalymas mieste. Paskui padėtis gatvėse normalizuojasi.

Bet sistema leis mieste sumažinti transporto grūstis, greičiau jas išsklaidys sankryžose. Bet didelių pokyčių nepajusime. Aišku, dar nežinome, kas yra transporto spūstys. Vilniuje jų niekada dar nebuvo. Spūstis yra, kai tu sustoji, išsitrauki "Vilniaus dieną", visą perskaitai, net reklaminius skelbimus, ir tada pradedi važiuoti. O kai važiuojame į darbą 15 minučių ilgiau, nei paprastai, – tai ne grūstis.

– Kodėl sistemą diegti baigta kone metais vėliau, nei planuota? Juk anksčiau buvo kalbama, kad galutinis terminas – 2008 m. pabaiga.

– Buvome per dideli optimistai tokios apimties projektą įgyvendinti taip greitai. Neįvertinome, kad tokios apimties projekto niekas iki tol ne tik kad Lietuvoje neįgyvendino, bet ir visame Baltijos krašte. Pavyzdžiui, statybas vėlavome baigti tris keturis mėnesius. Užtruko, kol įsivažiavo projektas. Prireikė aštuonių mėnesių, kol susiformavo komanda. Mat iš rangovų pabėgo projektuotojų bendrovė. Jų rinkoje buvo didelis deficitas, o jie nenorėjo projektuoti sankryžų.

Taip pat tikėjomės, kad programavimas truks trumpiau. Tikėtasi, jog šie darbai bus baigti 2008 m. lapkritį, o jie baigiami tik dabar. Tai atsitiko dėl to, kad darbininkai vėlavo įrengti sankryžas, ir programuotojus bendrovė buvo permetusi dirbti prie kito projekto Dubajuje. Bet kai sankryžos buvo įrengtos, programuotojai dar nebuvo baigę anų darbų. Teko palaukti.

– Kaip moderni šviesoforų valdymo sistema pakeitė eismą Vilniaus gatvėse? Gal galite ją palyginti su padėtimi projekto diegimo pradžioje 2006 m.?

– Pasižiūrėjus, kokių transporto bėdų buvo mieste 2006 m. ir kokios jos yra šiandien – padėtis kardinaliai pasikeitė. Tuo metu transporto grūstis vilniečiai įvardijo kaip pagrindinę miesto problemą. Dabar ji, matyt, atsidurtų kokioje penktoje vietoje, po šildymo kainų ir kitų. Tik žmonės visus pokyčius priima natūraliai ir jiems atrodo, kad visada taip buvo. Bet jeigu būtų galimybė viską dabar išjungti ir grįžti į ankstesnę padėtį, visiems būtų šokas.

Dabar sistema veikia gana sklandžiai. Yra nustatyti aštuoni skirtingi paros režimai. Šviesoforų signalai reguliuojami atsižvelgiant į rytinį transporto srautą, rytinį piką, po piko, per pietus, iki vakarinio piko, po jo ir taip toliau. Taip pat skirtingai sistema veikia pirmadieniais ir penktadieniais, savaitgaliais. Pavyzdžiui, penktadienį pikas prasideda anksčiau, atsižvelgiant į tai, anksčiau pasikeičia ir šviesoforų darbo režimas.

Skirtingi ne tik savaitės, bet ir metų laikų režimai. Pavyzdžiui, vasarą miesto transporto srautai kardinaliai skiriasi nuo rudens. Net kiekvieną mėnesį transporto srautai mieste skirtingi. Rugsėjis labai įtemptas, mieste eismas vyksta chaotiškai. Spalį eismas normalizuojasi. Lapkritį sodininkai pastato savo automobilius į garažus iki pavasario. Gruodį – Kalėdos, ir vėl prasideda nesąmonės. Sausį studentų nebėra, bet vasarį jie grįžta. Atsižvelgiant į tai, nuolat reguliuojami miesto šviesoforai.

– Ne kartą teko girdėti miestiečius piktinantis šviesoforų gausa. Jų dabar pastatyta kone kiekvienoje sankryžoje. Vairuotojai įsitikinę, kad dalis jų prastai sureguliuoti, nes neretai pasitaiko kas antroje sankryžoje "atsiremti" į raudoną signalą.

– Yra dar tų sankryžų ir be šviesoforų. Pavyzdys: Europoje vidutiniškai tūkstančiui gyventojų tenka vienas šviesoforas. Pas mus šiandien tūkstančiui gyventojų tenka pusė šviesoforo. Kitas niuansas – visiems atrodo, kad dėl vieno šviesoforo jis ilgiau stovi sankryžoje, nors iš tiesų dabar tenka laukti 15 minučių, nors anksčiau – visas 20 minučių. Šiandien niekas to nebeprisimena, bet visi pyksta.

Be to, žmonės žalios spalvos nepastebi, tik raudoną. Būna, vairuotojas pravažiuoja kelias sankryžas nesustodamas, bet vos pamato kitoje raudoną signalą – jau nervinasi. Anksčiau apskritai niekas apie šviesoforus nekalbėjo. Kai pradėjome diegti sistemą, tada visi tapo eismo valdymo žinovais: visi labai supranta, kada turi degti raudonas signalas, kada – žalias.

– Kuo, be mažėjančių transporto grūsčių, mieste ši sistema dar naudinga?

– Dėl tų pačių grūsčių: mažėja miesto tarša, taupomi degalai, mažėja laiko sąnaudos. Pernai apskaičiuota, kad ši sistema mums per metus leis sutaupyti apie 25 mln. litų. Iki 15–18 proc. padidėjo vidutinis transporto greitis. Viešasis transportas važiuoja 5–10 minučių greičiau nei anksčiau.

Puikus pavyzdys – nuo Šeškinės kalno važiuojantis 43 autobusas. Prieš porą metų, kai nuo Šeškinės kalno ir Konstitucijos prospektu buvo nutiestos viešojo transporto juostos, nesupratome, kas tam autobusui atsitiko. Ryte buvo paleisti du papildomi šio maršruto autobusai – visi sausakimši keleivių. Vietoj jų paleisti ilgieji autobusai – irgi visi treška. Stebėjomės, iš kur tie žmonės? O paaiškėjo, kad tuštėja 7 troleibusas, nes autobusu į centrą žmonės atvažiuoja penkiomis minutėmis anksčiau.

Taip pat įrengėme reguliuojamas pėsčiųjų perėjas. Ypač tai buvo svarbu Antakalnyje, prie klinikų, ten buvo košmaras. Pėsčiuosius ten daužydavo ir daužydavo. Pirmą eilę vairuotojai praleidžia, antrą jau muša. Tačiau čia prioritetas suteikiamas transportui. Žalia šviesa pėsčiajam uždegama tik tada, kai gatvėje mažai transporto. Pėsčiasis, priėjęs prie sankryžos ir paspaudęs mygtuką, žalio signalo laukia nuo 10 sekundžių iki pusės minutės. Nedaug, gali pastovėti.

Be to, mieste apie 40 proc. sumažėjo avaringumas. Ne tik dėl šviesoforų, bet ir dėl policijos darbo. Tačiau ir sistema daug padėjo. Kameromis filmuojamos pagrindinės sankryžos. Pamatę eismo įvykį, galime greitai į jį reaguoti, pranešti policijai.

Taip pat specialiosios tarnybos gali gauti prioritetinius maršrutus. Manau, kad ateityje galėsime bendradarbiauti, pavyzdžiui, su priešgaisrine apsauga. Gavę iškvietimą ugniagesiai mums galės pranešti, kuria kryptimi judės gesinti gaisro, mes jiems didžiąją dalį kelio galėsime paversti žaliuoju koridoriumi. Tereikia paruošti planą, kad vienu mygtuko paspaudimu tą žaliąjį koridorių reikiama kryptimi galėtum paleisti.

– Kita sistemos dalis – švieslentės, tačiau dalies gyventojų nuomone, jose skelbiama informacija niekinė. Visą vasarą jose švietė vienintelis užrašas, kad eismas Lazdynų tiltu darbo dienomis draudžiamas. Galbūt nuo rugsėjo jose išvysime daugiau ir įvairesnės informacijos?

– Mes jau švieslentėse vairuotojams pranešame, kuriame kelyje, kurioje eismo juostose yra eismo įvykis, gal tik nepastebėjote.

Beje, Vakaruose tos švieslentės ne visada naudojamos. Jeigu nėra svarbios informacijos, jos ir nedega. Pas mus jeigu švieslenčių neįjungsi, visi pradės rėkti, kad va, švieslenčių prisidarė, pakabino, o nieko mums nerašo, net "labas rytas" nepasako.

Faktai ir skaičiai

2006 m. pradžioje miesto taryba pavedė "Susisiekimo paslaugoms" vykdyti šviesoforų valdymo sistemos diegimo projektą. Paskelbtą konkursą atlikti darbus po pusės metų laimėjo konsorciumas, kurį sudarė bendrovės "Urbico", "Siemens", "Fima", "HNIT-Baltic".

2006 m. konsultantų pateikta projekto skaičiuotina kaina siekė 70 mln. litų. Konkursą laimėjo konsorciumas, šviesoforų valdymo sistemą pasiūlęs įdiegti už 102 mln. litų.

2008 m. gegužę planuota baigti diegti sistemą, tačiau darbai neplanuotai užtruko.

2009 m. rugpjūtį baigiama diegti moderni šviesoforų valdymo sistema. Atliktų ir į aktus įtrauktų darbų suma siekia apie 80 mln. litų. Skaičiuojama, kad galutinė suma sieks 85–90 mln. litų. Papildomai Vilniaus miesto savivaldybei sistemos priežiūra ir eksploatacija per 10 metų atsieis apie 43 mln. litų.

Modernią šviesoforų valdymo sistemą sudaro:

1 valdymo centras;

208 sankryžose įrengti šviesoforai;

Eismo jutikliai, skaičiuojantys automobilių skaičių, ir šviesoforų valdikliai;

650 siųstuvų ir imtuvų miesto autobusuose ir troleibusuose, kad šie galėtų greičiau pervažiuoti sankryžas;

13 švieslenčių;

12 greičių matuoklių;

53 vaizdo kameros 23-ose sankryžose.

Interneto puslapis www.sviesoforai.lt.

Puslapyje galima rasti visą informacija apie eismą Vilniaus miesto gatvėmis: kur įvykęs eismo įvykis, kur susidarė transporto grūstys, o kur kelias laisvas. Jame taip pat galima sužinoti, kuriuo maršrutu vairuotojas greičiausiai nukaks iš pasirinkto taško A į tašką B. Ši informacija pateikiama atsižvelgiant į praėjusios dienos situaciją miesto keliuose.

Puslapyje galima pažiūrėti, ką filmuoja sankryžose sumontuotos vaizdo kameros. Tiesa, vaizdas pateikiamas ne filmo, o nuotraukos principu ir atnaujinamas kas minutę. Taip pat galima sužinoti, kokioje viešojo transporto stotelėje stoja vienas ar kitas autobusas ar troleibusas kokiu laiku jis į stotelę atvyksta.

Šeši žalieji koridoriai

1. Tarptautinis Vilniaus oro uostas–Žaliasis tiltas.

2. Žaliasis tiltas–Kalvarijų gatvė.

3. Antakalnio gatvė.

4. J.Basanavičiaus–Švitrigailos–Savanorių gatvės.

5. Vasario 16-osios gatvė.

6. Centrinė miesto dalis.

Norint pervažiuoti koridoriumi nesustojus, rekomenduojama važiuoti 50 km/val. greičiu.