"Progresas labai didelis, bet reikia įvertinti, kurioje vietoje esame, ar projekto struktūra optimaliausia, optimali. Iš Energetikos ministerijos pozicijų galiu užtiktinti, kad projektas reikalingas, bet reikia žiūrėti ir pagal atliekas", - pirmadienį Seimo konservatorių frakcijoje sakė Ž. Vaičiūnas, kurio nuomonės apie projektą klausė parlamentaras Mykolas Majauskas.

"Pagal projekto eigą, reikia pripažinti taip pat, kad pakankamai toli nueita -tiek gautas EKvalstybės pagalbos suderinimas, pasirašytos rangos sutartys, ne per seniausiai pasirašyta ir paskolos sutartis su Europos investicijų banku", - tvirtino paskirtasis energetikos ministras.

Pasak jo, jėgainė vilniečiams leistų sumažinti šilumos kainą.

"Projektas yra svarbus šilumos kainų mažinimo prasme, vietinės generacijos didinimo požiūriu ir kiek tai susiję su energetikos politika, be abejo, šitam projektui pritartume", - kalbėjo Ž. Vaičiūnas.

Projektas yra svarbus šilumos kainų mažinimo prasme, vietinės generacijos didinimo požiūriu.

Paskirtasis premjeras Saulius Skvernelis ne kartą Seime teigė, jog "Lietuvos energijos" įgyvendinami atliekomis ir biokuru kūrenamų kogeneracinių elektrinių Vilniuje ir Kaune projektai kelia abejonių, todėl reikės iš naujo atlikti jų kaštų ir naudos analizę. Tačiau, anot jo, jėgainių statyba nebus stabdoma.

Jėgainių reikalingumu abejojama ne pirmą kartą. Laikinasis aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas anksčiau BNS sakė abejojantis, ar Kauno jėgainei užteks atliekų, - jo manymu, Lietuvai užtektų vien Vilniaus jėgainės. Tokį požiūrį jis grindė Europos Sąjungoje bandoma įdiegti žiedinės ekonomikos teorija, kuri siekia vis didesnę dalį atliekų perdirbti ir deginimui palikti tik mažumos dalį.

"Lietuvos energijos" vadovas Dalius Misiūnas anksčiau BNS teigė, kad atliekų deginimui pakaktų.

Labiausiai pasistūmėjęs yra Vilniaus kogeneracinės elektrinės projektas - 88 MW elektros ir 227 MW šilumos galios jėgainę planuojama pastatyti iki 2018 metų pabaigos, projektą Europos investicijų bankas (EIB), suteikęs vadinamojo Junkerio plano garantuotą 190 mln. eurų paskolą. Dar apie 10 proc. lėšų jėgainei skirs pati "Lietuvos energija ". Projektui 150 mln. eurų paramą rugsėjį suteikė Europos Komisija (EK).

24 MW elektros ir 70 MW šilumos galios Kauno kogeneracinę jėgainę ketinama pastatyti 2019-aisiais - jau paskelbti įrangos pirkimo ir statybos rangos konkursai. Kartu su Suomijos kapitalo "Fortum Lietuva" plėtojamo projekto vertė sieks apie 147 mln. eurų.