Papildomas milijardas litų, jeigu jį Vilniaus miesto savivaldybė vis tik prisiteistų iš Vyriausybės, nieko nepakeis. Galbūt būsimas bylinėjimasis su Vyriausybe tėra triukas. Tokios nuomonės laikosi finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

„Atrodo, kad Vilniaus merui Vilnius yra iškeliavęs kažkur už Lietuvos ribų, o jo realybė yra nepavaldi bendrai ekonominei situacijai“, - taip finansų ministrė pasitinka žinią, kad Vilniaus savivaldybė Vyriausybę dėl negautų pajamų skundžia teismui.

„Net jeigu Vilniaus savivaldybė gautų „iš Vyriausybės“ papildomą milijardą, tai reikštų, kad jos skolos galbūt ir sumažėtų, nors nebūtinai taip nutiktų - pernai savivaldybė gavo viršplanes pajamas, o kreditorinį įsiskolinimą vis tiek tik padidino“, - portalui diena.lt tvirtino I. Šimonytė.

Ji pasiūlė merui A. Zuokui prisiminti savo vadovavimą Vilniui „iki krizės“, kuomet nuolat gaudama viršplanių pajamų savivaldybė įsipareigojimus tik didino.

„Merui patogu save pateikti “politiniu kankiniu„, kurį “skriaudžia politiškai nedraugiška Vyriausybė„. Bet diskusija apie tai, kad Vilnius geidautų gauti didesnę GPM dalį verda nuo pat krizės, kai dėl ūkio lėtėjimo staigiai krito biudžetų pajamos iš GPM. Dėl tos pačios “neteisybės„ diskutuota su merais, kurie priklausė ir TS-LKD, tačiau nepaisant merų partinės priklausomybės situacijos vertinimas per sunkmetį išliko tas pats - per sunkmetį visiems privalu peržiūrėti savo įsipareigojimus, o ne tikėtis, kad problemos bus išspręstos kažkieno kito sąskaita“, - nurodė ministrė.

Tuo metu A. Zuokas antradienį surengtoje spaudos konferencijoje garsiai svajojo, ką galima būtų nuveikti už iš Vyriausybės – jei teismo sprendimas būtų palankus – susigrąžintus 939 mln. litų. Esą gavus šiuos pinigus miestas grąžintų visas skolas, sutvarkytų miesto gatves, pastatytų keletą darželių. Mero teigimu esą dar liktų pinigų ir dviračių takų infrastruktūros atnaujinimui.

„Mero pareiškimai apie „1700 litų papildomai kiekvienam vilniečiui“, darželius, asfaltą ir rožinius dramblius  yra tiesiog demagogija - padidėjusi centrinės valdžios skola reikštų tą pačią skolos naštą ir tuos pačius išlaidų ribojimus ar mokesčių didinimus Lietuvos gyventojams ir, visų pirma, tiems patiems vilniečiams, kurie sumoka didžiąją visų mokesčių dalį. Nereikia didelio gudrumo žadėti vilniečiams gerovę, tą pačią gerovę iš jų atimant per kitas duris. Tiesa, kadangi atimti turėtų kiti, tai, matyt, tas atrodo priimtina“, - portalui diena.lt sakė finansų ministrė.

I. Šimonytė nurodė, kad beveik 1 mlrd. skyrus A. Zuoko vadovaujamai savivaldybei, bėdų šalyje nesumažėtų – taip  padidėtų centrinės valdžios skola.

„Kažkokių savo mistinių išteklių, kuriuos galėtų „duoti“ Vilniaus merui, Vyriausybė neturi - centrinio valdžios lygmens biudžetai (valstybės biudžetas, Sodra) tebėra deficitiniai, o ne pertekliniai“, - merui priminė ministrė.

„Ironizuojant - dėl visko kalta A.Kubiliaus Vyriausybė ir jos finansų ministrė, sekdama mero pavyzdžiu, galėtų svarstyti kreipimąsi į teisines institucijas, skųsdama „Lehman brothers“, kad pastarojo veikla lėmė 2009 m. 15 procentų siekusį Lietuvos BVP nuosmūkį ir 9,5 procento BVP deficitą nepaisant konsolidavimo. O taipogi kitų šalių Vyriausybes ir bankus, kad jų veikla ar nepakankamas veikimas pablogino mūsų augimo perspektyvas. Atrodo, kad Vilniaus merui Vilnius yra iškeliavęs kažkur už Lietuvos ribų, o jo realybė yra nepavaldi bendrai ekonominei situacijai“, - kalbėjo I. Šimonytė.