Abiturientai kol kas nežino visų valstybinių brandos egzaminų rezultatų, todėl atakuoti universitetų neskuba.
Atestatų dar negavo
Priėmimas į visas aukštąsias Lietuvos mokyklas - bendras. Prašymus priėmimo komisijoms abiturientai gali pateikti bet kurioje jų. Iš karto galima nurodyti ir 16 studijų programų.
Kauno technologijos universitete priėmimo komisijai darbo netrūksta, nors didelio dvyliktokų antplūdžio nėra.
„Atvykome iš Marijampolės, Petro Armino vidurinės mokyklos. Atestatų dar negavome, bet norime kuo greičiau pateikti dokumentus ir ramiai ilsėtis. Egzaminų rezultatų nepakeisime, todėl belieka tikėtis, kad tapsime studentais", - vylėsi kol kas dar abiturientu prisistatęs Arūnas Bendoraitis. Kartu su juo prašymų kortelę pildė ir bendramoksliai Tomas Lumšys ir Linas Paškauskas.
Tomui mokykloje gerai sekėsi matematika, bet valstybinis matematikos egzaminas šiek tiek nuvylė: surinko mažiau balų, nei tikėjosi.
„Vis tiek rinksiuosi specialybę, susijusią su tiksliaisiais mokslais. Noriu tapti inžinieriumi. Tik neapsisprendžiau, kur studijuoti, - Kaune ar Vilniuje", - pasakojo marijampolietis.
Jo draugai taip pat žada rinktis inžinerines specialybes. Visi jie norėtų patekti į valstybės finansuojamas vietas. Vaikinai teigė, kad studijų reforma kelia daug painiavos, kamuoja nežinia, kas lauks tapus studentais.
Lydi ir tėvai
Ne vieną abiturientą, ypač gyvenantį provincijoje, į universitetus atlydi tėvai.
„Palaikau dukrą moraliai. Juk nelengva pasirinkti profesiją, norėčiau, kad mergaitė nenusiviltų", - prie vieno stalų dokumentus pildžiusiai dvyliktokei Gintarei patarimų nešykštėjo jurbarkietė Virginija Šukauskienė. Tėtis buvo santūresnis ir nekomentavo, kur norėtų, kad studijuotų dukra.
Gintarė pirmuoju numeriu įrašė buhalterinės apskaitos studijų programą, jei nepatektų į ją, norėtų būti edukologe.
Kauno „Saulės" gimnazijos dvyliktokės Mantė Trikšytė ir Jolita Mačiulytė neskubėjo pildyti prašymų. Jos atėjo tik apsidairyti, pasikonsultuoti, o vėliau namuose dar pasitars su tėvais.
Mantė nesitikėjo, kad per lietuvių kalbos valstybinį egzaminą surinks 96 balus. Matematiką ji irgi išlaikė neblogai.
„Džiaugiuosi, bet kartu esu šiek tiek suglumusi. Dabar apsispręsti dar sunkiau. Tėvai norėtų mane matyti teisininke, bet mano širdis linksta į sociologiją ar psichologiją", - pasakojo Mantė.
Jos draugė Jolita neslėpė apmaudo, kad valstybinio matematikos egzamino balai jai užkirto kelią į vadybos studijas. Moksleivės teigė nesidžiaugiančios, kad į dienines studijas šiemet bus priimami ir galintieji studijuoti už savo lėšas. Tai esą padidins konkursą gabiesiems ir atims iš jų dalį vietų.
Domina Vilniaus universitetas
Abiturientai, prašyme priėmimo komisijai įrašę tik vieną studijų programą, moka 80 Lt, o visiems kitiems tenka pakloti 170 Lt. Pernai šie mokesčiai buvo diferencijuoti ir mažesni. Mažiau teko mokėti ir tiems, kurie dokumentus pateikdavo iki liepos 9 dienos. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendram priėmimui organizuoti (LAMA BPO) valdybos pirmininko pavaduotojas docentas Saulius Raila sakė, kad pernai tokiu pačiu metu buvo tris kartus daugiau pateikusiųjų dokumentus. Prieš keletą dienų priėmimo komisija buvo sulaukusi 9 tūkst. prašymų. Iš viso tikimasi sulaukti per 35 tūkst. prašymų.
„Vis mažiau ateina motyvuotų, gerai žinančių, ką nori studijuoti, abiturientų. Daugeliui visai nesvarbi specialybė. Jaunuoliai tik nori tapti studentais", - komentavo docentas.
Dažniausiai abiturientai prašymuose mini Vilniaus universitetą, antroje vietoje - Kauno technologijos ir Vilniaus Gedimino technikos universitetai. Jaunimas pirmenybę atiduoda socialiniams mokslams, o iš technologinių pirmauja statybos, automatikos ir elektros valdymo inžinerija.
Studijuos už savo lėšas
Komplektuojant pirmakursių kontingentą šiemet esama ir daugiau naujovių. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad universitetai turi teisę priimti į dieninius skyrius ir tuos, kurie nori studijuoti už savo lėšas. Anksčiau tokią galimybę turėjo tik vakarinių ir neakivaizdinių studijų studentai.
„Bendrojo priėmimo tvarka į septyniolika universitetų ir dvi kolegijas planuojama priimti apie aštuoniolika tūkstančių pirmakursių. Maždaug 20 procentų iš jų mokysis už savo lėšas. Jei bus daug norinčiųjų, jie irgi bus atrenkami konkurso tvarka", - komentavo S.Raila.
Priimant pirmakursius į dienines studijas nebeliko ir dalinio finansavimo: 500 Lt įmokų privalomas įmokas studentai mokės tik po pirmosios sesijos. Tačiau iki šiol neapsispręsta, ką reikėtų laikyti gerai besimokančiu studentu.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) priėmimo grupės vadovė dr. Danutė Stakeliūnaitė pastebėjo, kad valstybės finansuojamų vietų nesumažės, tad nereikėtų baimintis, jog gabius jaunuolius nurungs turintieji pinigų. „Kol kas priėmimo komisijai tenka daugiau abiturientus konsultuoti, nei registruoti jų prašymus", - pastebėjo pedagogė.
Naujausi komentarai