Tai antradienį nusprendė išplėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi Generalinės prokuratūros prašymą panaikinti specialųjį planą.

Teismo vertinimu, specialusis planas neprieštarauja Teritorijų planavimo ir Vyriausybės nutarimui dėl Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų.

Projektą plėtojančiai bendrovei atstovaujanti advokatų kontoros „Sorainen“ partnerė Aušra Mudėnaitė teigė, jog teismo sprendimas leidžia tęsti statybas.

„Tai esminė prielaida baigti bylas ir tęsti statybas. Plėtotojas tikisi, kad teismo sprendimas paskatins Generalinę prokuratūrą bei Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją peržiūrėti savo poziciją projekto atžvilgiu, o tuos klausimus, į kuriuos nedavė atsakymo ši byla, spręsti dialogo ir derybų keliu“, – komentare BNS teigė ji.

Dalį administracinės bylos teismas nutraukė. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

„Vien aplinkybė, kad buvusio (Misionierių – BNS) sodo dalis pateko į (Vaikelio Jėzaus vaikų – BNS) prieglaudos teritoriją, savaime nereiškia, kad yra naikinamoji vertingoji savybė. Prokuroras, išskyrus abstraktų teiginį, kad aptariama vertingoji savybė – buvusi sodo vieta – galimai yra sunaikinta, niekaip neatskleidžia, kaip konkrečiai specialiojo plano sprendiniai neatitinka įstatymo reikalavimų, kas sudaro pagrindą bylą šioje dalyje nutraukti“, – rašoma teismo sprendime.

Kolegijos vertinimu, nors 2014–2015 metais Kultūros paveldo departamentui ir sostinės savivaldybei skelbiant apie rengiamą specialųjį planą, nebuvo aiškiai įvardyta, jog Vaikelio Jėzaus vaikų prieglaudos teritorija patenka į planuojamą teritoriją, nėra pagrindo pripažinti, jog viešumo reikalavimai buvo pažeisti.

„Vienuolyno bei prieglaudos pastato teritorijos planavimo metu sutapo, be to, savivaldybės skelbtame pranešime nurodyti ir konkretūs adresai. Todėl suinteresuoti asmenys galėjo suprasti, jog planuojama ir prieglaudos pastato teritorija“, – rašoma teismo sprendime.

Kolegija nesiėmė spręsti, ar specialiojo plano sprendiniai, kuriais buvusios prieglaudos teritorijoje numatytas leistinas užstatymo tankumas iki 48 proc. bei numatyta nauja statyba, neprieštarauja Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentui.

„Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti norminių aktų atitikties žemesnės galios nei Vyriausybės nutarimai teisės aktams. Todėl byla šioje dalyje nutrauktina“, – rašoma teismo sprendime.

Kolegija taip pat nesprendė, ar Kultūros paveldo departamentas turėjo teisę rengti specialųjį planą.

„Prokuroras abejoja, ar planas neprieštarauja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymui, nes prieglaudos pastatas nebuvo paskelbtas valstybės saugomu, todėl Kultūros paveldo departamentas nebuvo kompetentingas organizuoti planavimo teritorijoje. (...) Atitinkamai, įstatymo nuostatose nėra įtvirtintas draudimas departamentui organizuoti tokios teritorijos specialųjį planavimą. Todėl bylos dalis nutraukiama“, – rašoma sprendime.

Generalinė prokuratūra prašė teismo panaikinti 2015 metais Kultūros ministerijos patvirtintą Misionierių vienuolyno statinių ansamblio Subačiaus gatvėje nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą. Anot prokurorų, jis prieštarauja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymui.

Kitoje byloje, kuri šiuo metu nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme, Generalinė prokuratūra ir Statybos inspekcija siekia, kad būtų panaikintas 2017 metais projektui išduotas statybos leidimas.

Valstybinė kultūros paveldo komisija birželį kreipėsi į prokurorus dėl „Misionierių sodų“ teisėtumo. Komisijos teigimu, Kultūros paveldo departamento parengtas Misionierių vienuolyno statinių ansamblio specialusis paveldosaugos planas sudarė sąlygas vystyti statybas Vilniaus istorinio centro – UNESCO Pasaulio paveldo vietovės – teritorijoje.

Du ikiteisminius tyrimus, susijusius su projektu, yra pradėjusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Vienas tyrimas pradėtas dėl galimo piktnaudžiavimo, derinant „Misionierių sodų“ projektą – dėl to į tarnybą kreipėsi Statybos inspekcija, kuriai kilo įtarimų dėl vystytojų naudai inspekcijos Vilniaus departamente priimtų sprendimų.

Kitas tyrimas atliekamas jį perėmus iš Ekonominių nusikaltimo tyrimo valdybos. Šiame tyrime dėl galimo tarnybos pareigų neatlikimo, rugpjūčio pabaigoje buvo atliktos kratos buvusio Nacionalinės žemės tarnybos vadovo Danieliaus Kuprio darbo vietoje ir namuose.

Bendrovė „Misionierių namai“ Subačiaus gatvėje iki 2019 metų pabaigos planavo 1978 metais statytą ligoninę rekonstruoti į atskirus namų korpusus, įrengiant 100 butų, o vietoje slėptuvės suformuoti viešąją erdvę. Taip pat ketinama rekonstruoti Vaikelio Jėzaus prieglaudos korpusą.

Įmonė nurodo, kad bendros investicijos į projektą turėtų siekti 40 mln. eurų.

Buvusios ligoninės pastatus su 1 hektaro ploto valstybinės žemės nuomos teise „Misionierių namai" iš savivaldybės įsigijo 2007 metais už beveik 16 mln. eurų.

Portalo 15min. duomenimis, bendrovę „Misionierių namai“ per Kipre registruotą kompaniją „HJKM Holdings Limited“ valdo Gruzijos verslininkas Romanas Pipia.