Klevo šakos linko linko – daug žemaičių susirinko...“ – griaudėjo Vilniaus mokytojų namų svetainėje, kur įkvėpti Valstybės atkūrimo dienos dvasios, Vilniaus žemaičių kultūros draugijos nariai minėjo Palaimintąjį arkivyskupą Jurgį Matulaitį.

Pasak profesoriaus Liberto Klimkos, žemaičiai visada buvo ištikimi Lietuvai ir valstybingumo idėjai.

Žymiausia Lietuvoje Palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio tyrinėtoja istorikė Genovaitė Gustaitė pastebėjo, kad itin malonu kilnią arkivyskupo asmenybę, peržengusią vienos šalies mąstysenos ribas, minėti būtent Mokytojų namų rūmuose, kurie artimi ir didžiam lietuviui Petrui Vileišiui.

Istorikės nuomone, Jurgis Matulaitis gebėjo sujungti pačias geriausias pasaulietinių kultūrų – slavų, vokiečių ir prancūzų – savybes, jautė begalinę meilę lietuvių kalbai ir tuo grindė tautinį judėjimą („atimk iš tautos kalbą ir tautos nėra“).

Apaštališkasis sostas patvirtino Jurgį Matulaitį arkivyskupu kaip išmintingą, išsilavinusį, ypatingos tolerancijos žmogų, humanistą, sugebėjusį sujungti sena ir nauja, europinio lygio asmenybę. Jis valdė Vilnių 17-ka metų.

Palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio mintis iš jo dienoraščio skaitė aktorius Karolis Dapkus. Jis visus pakvietė pakelti galvas aukščiau ir lygiuotis į tokias iškilias asmenybes - kad liautųsi karai... šeimoj, mokykloj, keliuose.