Vienas neatsargus žingsnis ir kauniečio Roko Neniškio gyvenimas pasikeitė amžiams. Prieš ketverius metus, būdamas 22 metų, vaikinas nukrito nuo Kauno monstru vadinamo „Britanikos“ viešbučio aštuntojo aukšto, tačiau liko gyvas.

Traukia romantika

„Atsiprašau, aš miltuotas“, – tvirtai spausdamas ranką šypsosi smulkaus sudėjimo R.Neniškis. Šiuo metu vaikinukas dirba vienoje picerijoje Aukštuosiuose Šančiuose. Jis neslepia, kad jo karjera galėjo susiklostyti kitaip, jei ne pasivaikščiojimas po apleistą pastatą.

Antradienio vakarą Kaune įvykusi nelaimė, kai tame pačiame viešbutyje į lifto šachtą įkritęs vyras susilaužė kojas, R.Neniškiui priminė jo paties istoriją.

Karštą 2009 m. birželio dieną jis su draugais buvo užlipęs ant apleisto viešbučio stogo. Meniškos sielos vaikinas aiškina, kad tokios vietos jį vilioja vakare atsiveriančiais miesto peizažais ir įspūdingais saulėlydžiais.

„Mėgdavome nueiti į šį viešbutį pasilinksminti, pabūti. Mums ten buvo tiesiog romantiška vieta. Dažnai užlipdavome ir ant stogo, bet lemtingą dieną buvome aštuntame aukšte. Dar anksčiau nuo stogo su draugu žvelgėme žemyn ir klausėme vienas kito, kas būtų, jei nukristume. Vakare, sutemus, tiesiog nepastebėjau šalia buvusios lifto šachtos“, – lemtingo vakaro detales prisiminė R.Neniškis.

Nieko neatsimena

Kaip paslydo, krito, buvo traukiamas iš šachtos, vaikinas neatsimena – nelaimės prisiminimus ištrynė šokas. Jis pabudo tik po kelių dienų reanimacijos palatoje.

„Pirmieji prisiminimai: atsimerkiu ir matau, kad esu visas sutvarstytas, o kūnas pilnas geležų. Galvojau, kokia čia nesąmonė? Nesupratau, kad nukritau, kodėl esu ligoninėje. Aplinkui nebuvo jokių artimųjų – tik daug gydytojų. Ir viską skaudėjo“, – liūdesio gaida R.Neniškio balse išliko lig šiol.

Nelaimė iš vaikino gyvenimo išbraukė dvejus metus – tiek laiko užtruko gydymas ligoninėse ir reabilitacija. Nuolat leidžiami vaistai temdydavo R.Neniškio sąmonę – jam būdavo sunku susikoncentruoti, sutriko dėmesys, tad mokslus teko pamiršti.

R.Neniškis atlaikė aštuonias operacijas – jam lūžo kairė koja, abi rankos, šonkauliai, keliose vietose buvo pažeistas stuburas, trūkę vidaus organai.

Gulėjo dvi valandas

„Galėjau ir mirtinai nukraujuoti. Manęs draugai pasigedo tik po kurio laiko – iš pradžių manė, kad juokaudamas nuo jų slapstausi. Tik vėliau ėmė tikrinti aukštą po aukšto, kol apačioje pamatė mane“, – pasakojo vaikinas.

Nors nieko neatsimena, po kurio laiko draugai jam papasakojo, kad sąmonės nebuvo praradęs. Tik jo paties pagalbos šauksmas, sklindantis iš šachtos, draugus atvedė į nelaimės vietą.

„Kol mane surado, kvietė pagalbą, nukritęs pragulėjau apie porą valandų“, – žino R.Neniškis.

Ir anksčiau mėgęs sportinius šokius jis ir dabar neatsisako savo pomėgio, tik pripažįsta, kad sveikata riboja galimybes. Jo teigimu, nėra dienos, kad ko nors neskaudėtų – ypač tai jaučiasi užklupus orų permainoms. Tada gelia visą kūną.

„Noriu, kad žmonės suprastų, kad ten jiems – ne vieta. Kad ir kokia ji romantiška būtų“, -- visus romantikos ieškotojus įspėjo R.Neniškis.

Patekti gali bet kas

Jis patvirtino, kad viešbučio teritorijoje matė daug užrašų, draudžiančių eiti, tačiau su draugais jų nepaisė. Pasak jo, rasti nedidelę landą tvoroje jaunam žmogui – vieni niekai.

„Apeidavome iš kitos pusės, kurios nematydavo vaizdo kameros – ten būdavo didelis plyšys tvoroje. Bet ir kitose tvoros vietose būdavo galima pralįsti“, – liudijo vaikinas.

Tuo įsitikinome ir mes, „Kauno dienos“ žurnalistai, vakar apėję viešbutį ir suradę vos metro aukščio plytų tvorelę, kurią peršokę patekome į viešbučio teritoriją ir patį viešbutį. Pastato viduje radome krauju nutaškytas grindis.

Lauke darbavosi bendrovės „Ave Matrox“, kurios savininkai valdo didesniąją dalį viešbučio akcijų, darbininkai. Jie patvirtino, kad tvarko antradienio naktį gelbėtojų išlaužtas grotas ir duris. Vyrai pasakojo, kad nors viso pirmo aukšto ertmės užtvertos grotomis, jas nuolat tenka remontuoti, o jaunimas įsigudrina užlipti ir sienomis.