Anot jo, jungimosi idėja su VU vadovybe aptariama jau beveik metus.

Būtų siekiama išvengti dubliavimo

„Čia yra tik deklaratyvi galimybė, kad tuo keliu galime eiti, bet detalesnio projekto nėra. Ir mes manytumėme, kad jį rengiant universitetų bendruomenės turėtų dalyvauti ir jų įsitraukimas čia yra būtina sąlyga. Jeigu jos liks nuošaly, mes galime turėti efektą, kad palaipsniui visas tas potencialas - tikrai Lietuvoje su mažais atlyginimais kiekviename universitete dirbantys mokslininkai - jie gali prarasti motyvaciją“, - BNS sakė A.Monkevičius.

Pasak MRU vadovo, jungiantis su VU būtų siekiama išvengti dubliavimo, pavyzdžiui, ekonomikos, vadybos ir finansų studijų programose, kurias, anot A.Monkevičiaus „tikrai būtų galima apjungti“, taip pritraukiant aukštesnio lygio profesorius.

Tačiau jis sako, kad universitetas neatsisakytų viešojo administravimo, viešojo saugumo programų, kurios yra unikalios. Taip pat esą nebūtų pritariama teisės studijų MRU siaurinimui, nes VU turi vientisąsias penkerių metų trukmės teisės studijas, įgijant magistro laipsnį, o MRU - dvipakopes. t.y. bakalauro ir magistro. Bet kokias permainas, rektoriaus nuomone, reikėtų aptarti ir su teisininkų bendruomene.

„Esame pradėję kalbėti, kaip reikėtų visgi išsaugoti tam tikrą konkurencingą aplinką. Mūsų mintimis, reikėtų pagalvoti apie tai, kad išliktų galbūt dvi skirtingos teisės mokyklos ir tai būtų naudinga teisės sistemai“, - poziciją pristatė MRU vadovas.

Universitetas yra atlikęs skaičiavimus, jog universitetas pajėgtų funkcionuoti su 5 tūkst. studentų - šiuo metu čia studijuoja apie 11 tūkst. studentų.

„Tai yra riba, kurios viršyti nereikėtų. Iš tikrųjų, reikėtų gerokai sumažinti mokančiųjų skaičių, bet tai reikėtų sieti su tuo, kad būtų geresnis prieinamumas studijuoti tiems studentams, kurie pereina balų kartelę“, - kalbėjo rektorius.

Aukštojo mokslo reformos planus pristačiusi darbo grupė siūlo, kad Lietuvoje būtų paliktas Vilniaus universitetas (VU) ir kuriamas Kauno universitetas - šios aukštosios mokyklos matomos kaip tarptautinio lygio universitetai. Prie VU siūloma jungti MRU ir Lietuvos edukologijos universitetus, VU dalimi taptų Šiaulių universitetas.

Kaune plačios aprėpties universitetas būtų kuriamas sujungiant Kauno technologijos universitetą, Vytauto Didžiojo universitetą, Aleksandro Stulginskio bei Lietuvos sporto universitetą.

Dar du atskiri techniniai universitetai turėtų veikti Vilniuje ir Klaipėdoje.

VU pritars universitetų jungimui

Vilniaus universitetas (VU) nepritartų „mechaniniam“ universitetų jungimui, bet nesipriešins reformoms, jei politikų siūlomi variantai garantuos studijų kokybės stiprinimą, sako VU rektorius Artūras Žukauskas.

Taip A.Žukauskas vertina Vyriausybės darbo grupės pasiūlymus prie VU prijungti Mykolo Romerio ir Lietuvos edukologijos universitetus - siūloma, kad VU dalimi taptų ir Šiaulių universitetas.

„Mes esame nusistatę, kad galėtumėme integruoti tuos universitetus, tačiau yra tam tikros sąlygos, kad nepablogėtų Vilniaus universiteto situacija, ypač studijų kokybė. Mechaninio sujungimo mes nelabai pageidaujame. Bet jei būtų užtikrintos sąlygos, kad tos sinergijos galimos lemtų aukštesnę studijų kokybę (MRU atveju - socialinių mokslų srityje, LEU - mokytojų rengimo srityje), tai mes pasiryžę tuos iššūkius priimti“, - BNS sakė A.Žukauskas.

MRU rektorius Algirdas Monkevičius sako, kad universitetas neprieštarautų prijungimui prie VU išlaikant kai kurias unikalias studijų kryptis, Šiaulių universitetas norėtų išlikti specializuota aukštoji mokykla, bet ne tapti Vilniaus universiteto dalimi. LEU yra inicijavęs jungimąsi su Vytauto Didžiojo universitetu (VDU) ir Vyriausybės planams taip pat nepritaria.

A.Žukauskas sako, kad universitetai ir anksčiau aptarė galimybes jungtis - MRU yra pasiūlyta kurti mokytojų rengimo akademiją. Jis neatmeta, kad LEU svarsto ir šį variantą. Šiaulių universitetas, jo nuomone, galėtų veikti įvairiomis formomis - kaip filialas, kaip specifinis padalinys ar net savarankiška aukštoji mokykla, su specifinėmis sąlygomis savo statute.

Jo nuomone, vykdant pertvarką didesnį dėmesį būtina skirti dėstytojų edukacinių kompetencijų stiprinimui, taip pat būtina „perkrauti“ mokytojų rengimo sistemą kviečiantis profesorius iš užsienio.

A.Žukauskas svarsto, kad „draugystė“ tarp universitetų visada gali atsirasti, jei Vyriausybė pasiūlys visiems tinkantį planą.

„Viskas priklauso nuo Vyriausybės pozicijos. O ta draugystė - šiandien yra, rytoj nėra. Yra du elementai, kaip santuokoje: meilė ir išskaičiavimas. Jei bent  vieno trūksta, nieko nebus. Meilės visuomet galime rasti, nes esame viena akademinė bendruomenė, o išskaičiavimas priklauso nuo Vyriausybės (...) Valstybė turi pasiūlyti tokias sąlygas, kurios leistų išlaikyti tvarų ir aukštos kokybės aukštąjį mokslą Lietuvoje“, - sakė jis.

Jo nuomone, turėtų būti sudarytos Vyriausybės, Seimo, universitetų atstovų darbo grupės kiekvienam iš galimų jungimų, kurios ir nustatytų visiems tinkančias sąlygas.

ŠU norėtų išlikti kaip specializuota aukštoji mokykla

Šiaulių universitetas norėtų išlikti kaip specializuota aukštoji mokykla, sako jo rektorius Donatas Jurgaitis.

„Mes labai norėtume, (...) kad Šiaulių universitetas ten, kur jis stiprus, tose srityse jis išliktų ne kaip universitetas, o kaip specializuotas universitetas, kurio pavadinime galėtų būti ir žodis „akademija“ ar kitoks žodis, o tose srityse, kurios pas mus yra silpnos, jas sustiprinti galėtume įvairiais tinkliniais ryšiais su kitais Lietuvos universitetais“, - BNS antradienį sakė universiteto vadovas.

Aukštojo mokslo pertvarkos planą rengusi ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio sudaryta darbo grupė pasiūlė, kad Šiaulių universitetas taptų Vilniaus universiteto dalimi.

„Tas variantas manęs kaip rektoriaus nelabai tenkina. Aš norėčiau, kad būtų „prie“, - teigė D.Jurgaitis.

Pasak jo, išliksianti Šiaulių aukštoji mokykla galėtų turėti pedagogų, inžinierių, informacinių technologijų specialistų rengimo studijų programas. D.Jurgaitis teigė, kad universitetas jaučiasi stiprus socialiniuose, humanitariniuose moksluose.

Aukštųjų mokyklų tinklo pertvarka numato, kad Lietuvoje bus keturi universitetai, išliks ir atskiros specializuotos akademijos.

Prie Vilniaus universiteto, be Šiaulių universiteto, taip pat planuojama jungti Mykolo Romerio ir Lietuvos edukologijos universitetus. Kaune plačios aprėpties universitetas būtų kuriamas sujungiant Kauno technologijos universitetą, Vytauto Didžiojo universitetą, Aleksandro Stulginskio bei Lietuvos sporto universitetą.

Dar du atskiri techniniai universitetai turėtų veikti Vilniuje ir Klaipėdoje. Lietuvoje taip pat išliks atskiros medicinos mokslų, menų, karo ir kunigų mokyklos.