„Šitų knygų vertė yra 100 tūkst. eurų, na, 120 tūkst. eurų. Juk aukcionuose galima patikrinti, už kiek tokios knygos parduodamos“, – posėdyje trečiadienį sakė kaltinamasis.

Tuo metu byloje leidiniai įvertinti maždaug 600 tūkst. eurų.

Galiausiai M. Zamtaradze knygas pardavė užsakovui iš Maskvos už 30 tūkst. JAV dolerių.

Be kita ko, bylos medžiagoje teigiama, kad būdamas Vilniuje M. Zamtaradze knygyne nusipirko daug rašalo, tai sudomino teisėją.

„Kam jums buvo reikalinga dvylika rašalo kapsulių rašikliui?“ – trečiadienį susidomėjo teisėjas Mindaugas Ražanskas.

Kam jums buvo reikalinga dvylika rašalo kapsulių rašikliui?

„Daug rašiau“, – trumpai paaiškino kaltinamasis.

Trečiadienio posėdyje buvo išklausyti garso įrašai, rasti M. Zamtaradzes telefone, sulaikius jį Belgijoje.

Kaltinamasis su savo pažįstamu Robertu Saturovu, kurį jis apibūdino kaip naudotų automobilių perpardavinėtoją, ten kalba apie knygas, jų išmatavimus.

M. Zamtaradze teisme teigė nežinantis, kam R. Saturovui reikėjo žinių apie knygas. Jis teigė neprisimenantis įrašytų pokalbių, kuriuose kaltinamasis nurodo skubiai atsiųsti knygų matmenis.

M. Zamtaradzė sakė tik prisimenantis, jog šie pokalbiai vyko jau po vagystės Vilniuje ir su Lietuva jie nesusiję.

„Tai neturi jokių sąsajų su Lietuva“, – sakė kaltinamasis.

Posėdyje M. Zamtaradze tikino, kad Sakartvele nebuvo teistas. Tačiau byloje yra duomenų, kad 2011 metais jis buvo teistas už sukčiavimą, o 2018-iais už antspaudų klastojimą. Kaltinamasis to neneigė, tačiau sakė, kad teistumai jau išnykę ir jis laikomas neteistu.

M. Zamtaradze teisme taip pat tvirtino, kad knygas vogė pagal Maskvoje esančių aukciono namų direktoriaus pavaduotojo Maksimo Citrino užsakymą. Knygas autobusu išsiuntė į Minską.

Kitame posėdyje, kuris planuojamas pirmadienį, baigiamąsias kalbas turėtų pasakyti prokurorė ir advokatas, taip pat bus suteiktas paskutinis žodis kaltinamajam.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, vyras į Lietuvą atvyko 2023 metais, dalyvaudamas organizuotoje grupėje, veikusioje Lietuvoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje bei Sakartvele.

Bibliotekos darbuotojams jis melagingai prisistatė mokslininku ir pateikė tai esą patvirtinantį asmens dokumentą. Tai leido jam iš Retų skaitinių bei Profesorių skaityklų skaitymui užsisakyti labai didelės vertės istorinę ir kultūrinę vertę turinčių knygų.

Bylos duomenimis, iš Vilniaus universiteto bibliotekos jis pavogė 17 leidinių, tarp jų – Ivano Krylovo, Aleksandro Puškino, Michailo Lermontovo, Nikolajaus Gogolio knygas. Dvylika iš jų pakeitė falsifikatais, kuriuos jam atsiuntė pirkėjas iš Maskvos.

Rusas M. Zamtaradzę aprūpino ir padirbtais dokumentais, kurie buvo aptikti pas jį sulaikymo Briuselyje metu.