„Kadangi šis projektas pirkimų fazėje užtruko ganėtinai ilgai ir ilgiau, negu planuota praėjusių metų kovo mėnesį, statybos rinkoje atsitiko tam tikrų pasikeitimų, kurie lemia statybos kainos pakilimą. Tiesiog nebuvo kitos išeities kaip privačiam sektoriui prisiimti tą riziką ir investuoti į tą projektą daugiau. Bet to projekto ekonomika neleidžia to daryti su esamomis pajamomis, kurios buvo numatytos iš projekto, dėl to buvęs rangovas negalėjo prisiimti tos statybos rizikos ir turėjo prašyti arba papildomų pajamų, arba pasitraukti iš to projekto. Papildomų pajamų prašymas neleistų tam projektui toliau judėti, kadangi tai būtų esminis pirkimo proceso pažeidimas, pagal viešųjų pirkimų taisykles, nes kaina būtų pasikeitusi po konkurso pabaigos ir dėl to turėtų būti atšauktas“, – kalbėjo Š. Stepukonis.

„Dėl to, ilgai galvoję, kaip dar galima pastatyti tą stadioną, priėmėme sprendimą, kad galėtume investuoti ir padengti tą išaugusių kainų skirtumą ir bandyti šią investiciją susigrąžinti per koncesijos sutarties laikotarpį operuojant šį objektą ir bandant iš operavimo pajamų susigrąžinti tą perviršį, kurį dabar turime investuoti“, – aiškino jis.

„Turbūt, jeigu pirkimas būtų įvykęs greitai ir efektyviai, neabejotina, kad jo kaina būtų mažesnė. Mūsų darbas yra ieškoti galimybių, kaip tuos projektus įgyvendinti. Jeigu matome galimybę, kaip galime prisidėti prie projekto įgyvendinimo, tikrai jį pasiūlysime. Šiuo atveju, toks pasiūlymas ir buvo pateiktas „Icor“, kad būtų galima išsaugoti galimybę įgyvendinti projektą“, – sakė Š. Stepukonis.

Dėl reputacinės žalos, padarytos šiam projektui, su vietiniais finansuotojais, deja, neturime galimybės kalbėtis, nes esame gavę neigiamus atsakymus.

„Iš esmės, jeigu pasižiūrėtume į visus viešosios, privačiosios partnerystės projektus Lietuvoje, jie visi buvo įgyvendinti laiku ir dėl to gerąja prasme yra kalta sandorio partnerystės struktūra, kad visa rizika yra perkeliama privačiam sektoriui. Privatus sektorius turi pastatyti laiku ir tai, kiek kainuos, jau yra jo rizika. Ką matome ir šiuo atveju – jeigu pasireiškė pabrangimo rizika, tai privatus kapitalas turi susirasti pinigų, kaip užbaigti tą projektą, kadangi projekto nebaigimas kainuotų žymiai daugiau negu papildomas lėšų investavimas į jį. Dėl to rizika, kad jis nebūtų pabaigtas, yra labai minimali“, – aiškino „BaltCap“ fondo partneris.

Š. Mažeikos / Fotobanko nuotr.

Esą savivaldybė tikėjosi, kad stadionas bus pastatytas jau 2023 metais, tačiau viskas užsitęsė: „Jeigu mes spėjame rugpjūčio mėnesį pasirašyti koncesijos sutartį, sutarties įsigaliojimas užtruktų dar iki šešių mėnesių. Stengtumėmės, kai tai įvyktų kuo greičiau, bet tai galėtų trukti iki šešių mėnesių. O vėliau projektavimas ir statyba truktų iki trejų metų“, – komentavo pašnekovas.

Kaip jis teigė, yra daug rizikų, kurios galėtų sutrukdyti šiam projektui: „Visuose infrastruktūros projektuose mes matome, kad yra gan didelė politinė rizika, kuri pasireiškia nuolatos ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Taip pat matome finansavimo riziką, kad finansuotojas nedingtų. Šiuo atveju mes valdome tą riziką kaip įmanoma. Turime nuolatinį statybų kainos augimą, kuris taip pat yra rizika. Kuo greičiau mes galėsime pradėti statybas, tuo labiau galėsime sumažinti tą riziką. Turint omenyje, kad dabar jau esame ant ribos apskritai įgyvendinti tą projektą, bet koks papildomas delsimas tą riziką tik didintų“.

Vis dėlto, anot Š. Stepukonio, prieš pradedant statyti, reikės nugriauti tai, kas buvo pastatyti iki šiol, nes tos konstrukcijos netinka naujai statybai: „Griovimo darbus galėtume pradėti labai netrukus po sutarties pasirašymo, kadangi nereikia netgi laukti jos įsigaliojimo. Tiems darbams mes ruošiamės“.

Š. Stepukonis aptarė ir stadiono kainą: „Viešajam sektoriui kaina nesikeičia, nes, kaip minėjau, bet koks pasikeitimas reikštų, kad pirkimo procedūra turi būti nutraukta ir net jeigu sutartis būtų pasirašyta, ji turėtų būti nutraukta. Jeigu lygintume, kiek kainuoja tokį objektą pastatyti, tai prieš tai pasiūlymas buvo įtraukęs 87 mln. kainą už statybą ir projektavimą. Šiuo metu kaip tik renkame alternatyvius statybos pasiūlymus, kurie siekia virš 100 mln. eurų. Tą skirtumą turės padengti privatus sektorius“.

„Projektas didelis ir, kadangi nėra jokių valstybės garantijų, yra rizikuojama kapitalu, tai tas finansavimas nėra toks paprastas kaip valstybės projektuose, kur valstybė išduoda garantiją. Dėl to turi būti pajėgios statybos kompanijos, sugebančios prisiimti ir įvykdyti rangos įsipareigojimus ir nekelti papildomos rizikos finansuotojui. Dėl reputacinės žalos, padarytos šiam projektui, su vietiniais finansuotojais, deja, neturime galimybės kalbėtis, nes esame gavę neigiamus atsakymus, ir kalbamės su tarptautiniais finansuotojais, kuri turi ir tam tikrą plėtros kampą, ir kiek atlaidžiau žiūri į mūsų valstybės daromas klaidas“, – kalbėjo jis.