Šiuo metu vyksta LNDT pastato rekonstrukcijos ir modernizavimo darbų tarptautinis atviras konkursas.

„Ketvirtadienį atplėšime vokus ir paaiškės konkurso dalyviai, pateikę pasiūlymus. Pasiūlymai bus vertinami ekonominio naudingumo būdu – laimėtoją lems ne mažiausia darbų ir paslaugų kaina, tačiau geriausią ir priimtiniausią teatrui idėją pasiūlęs tiekėjas. Projektui vertinti teatras į pagalbą pasitelks ekspertus, savo sričių specialistus“, – teatro pranešime cituojama generalinio direktoriaus pavaduotoja Aušra Jolanta Pliaugienė.

Už minėtus 15,5 mln. eurų norima atlikti visus pastato lauko ir vidaus inžinerinių sistemų atnaujinimo darbus, pastatyti Mažąją salę.

Anot pranešimo, dabar žiūrovams nepatogu į Mažąją salę eiti per senamiesčio kiemus.

„Vienas iš didžiausių rekonstrukcijos projekto darbų ir būtų naujos Mažosios salės statyba, ją atlikus žiūrovai tiek Didžiąją, tiek Mažąją sales pasiektų per vieną – centrinį – įėjimą. Nauja Mažoji salė taip pat taptų prieinama neįgaliesiems“, – teigiama pranešime.

Rekonstruotose patalpose žiūrovų patogumui būtų sutvarkytos ne tik salių vėdinimo sistemos, bet ir įrengtos naujos drabužinės, WC patalpos.

Įgyvendinus visą projektą, būtų aiškiai atskirtos kūrybinės, gamybinės ir administracinės erdvės, dėl to pagerėtų vidinė logistika.

A.J.Pliaugienės teigimu, renovaciją finansuos Kultūros bei Energetikos ministerijos iš Europos Sąjungos fondų lėšų. Planuojama projekto trukmė – penkeri metai.

Per rekonstrukciją teatras veiks. Laikinai uždarius sales ir centrinį įėjimą spektakliai bus rodomi kitose Vilniaus erdvėse, organizuojama daugiau gastrolių. Šiuo metu aktyviai ieškome naujų erdvių repeticijoms ir spektakliams rodyti Vilniuje bei kituose miestuose.

„Tikimės, kad 2018 metais, kai Lietuva minės Lietuvos nepriklausomybės šimtmetį, o LNDT pradės 79-ąjį sezoną, žiūrovus galėsime pakviesti į jau iš dalies atnaujintas teatro patalpas“, – sakė A.J.Pliaugienė.

Lietuvos nacionalinis dramos teatras dabartinėse patalpose Gedimino prospekte dirba nuo 1981 metų. Tuomet jis rekonstruotas pagal architektų Algimanto ir Vytauto Nasvyčių projektą. Pastatas pripažintas nekilnojamąja kultūros vertybe.

Nuo to laiko vidaus ir lauko inžinerinės sistemos nebuvo tvarkytos.