Nors nacionalinio stadiono statybos įpusėjusios, o už 113 mln. litų suręsti griaučiai ant Šeškinės kalvų pusmetį nejudinami merdi, tik dabar pradėta ieškoti atsakymų: verta ar ne statybas tęsti. Atsakymas mokesčių mokėtojams kainuos iki 200 tūkst. litų.

Sukrapštė paskutinius centus

Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo planuojama skirti iki 200 tūkst. litų nacionalinio stadiono galimybių studijai parengti. Už šias lėšas planuojama konkurso būdu nusamdyti konsultantus, kurie pateiktų visas įmanomas vizijas dėl tolesnių stadiono statybų. Konkursą laimėtų mažiausią sumą pasiūlę konsultantai.

"Konsultantai turės atsakyti, ar verta tęsti stadiono statybas ir kokiu būdu jas finansuoti, o gal geriau stadioną konservuoti. Galbūt net nugriauti, sulyginti su žeme arba parduoti, o gal statyti kitoje vietoje. Variantų daug, mums reikės pasirinkti vieną", – vardijo vicemeras Romas Adomavičius.

Konkursą konsultantų paieškoms Vilniaus valdžia planuoja skelbti šio mėnesio pabaigoje. Kadangi konkursas greičiausiai bus tarptautinis, nugalėtojas galėtų paaiškėti tik po trijų mėnesių, apie gegužę.

Kas sumokės už studiją?

Tačiau lėšos galimybių studijai iš administracijos direktoriaus rezervo skolinamos laikinai. Visa suma ateityje turės būtų sugrąžinta. Pusę dengtų pati Vilniaus savivaldybė, kuri, tikslindama šių metų biudžetą, žada rasti iki 100 tūkst. litų. Tiek pat tikimasi sulaukti iš Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD).

Pasak vicemero R.Adomavičiaus, mokėti pusę sumos departamentą įpareigojusi pati Vyriausybė, tačiau KKDS vadovybė tikina, kad tokio nurodymo nesama ir šiemet jokių lėšų stadiono galimybių studijai skirti neketinanti.

"Tai – ne įpareigojimas, o tik pasitarimo protokolas, kuriame parašyta, kad miesto savivaldybė su sporto departamentu paruoštų galimybių studiją. Bet šių metų departamento biudžete lėšų tam nenumatyta. Ir teisinio pagrindo mokėti taip pat neturime. Todėl negalime nei garantuoti, nei žadėti, kad pusę sumos padengsime. Ir į Vyriausybę dėl šių lėšų nesikreipsime, dėl to, kad turime ir kitų problemų: numatyta tarptautinių varžybų, kurioms irgi reikės finansavimo", – sakė KKSD generalinio direktoriaus pavaduotojas Mykolas Kačkanas.

Klausimai tik įpusėjus statyboms

Ši nacionaliniam stadionui skiriama galimybių studija nebūtų pirmoji. Viena jų buvo rengta 2008 m. ir mokesčių mokėtojams atsiėjo 400 tūkst. litų. Studiją parengusi bendrovė "Deloitte Lietuva" tąkart nagrinėjo, kokios bus jau pastatyto stadiono valdymo galimybės. Ir paaiškėjo, kad projektas – neatsiperkantis. Mat visame pasaulyje daugiafunkciai stadionai finansinės naudos neduoda, todėl jiems išlaikyti būtina papildomai skirti lėšų. Prieš dvejus metus apskaičiuota, kad mūsiškiam nacionaliniam stadionui išlaikyti kasmet reikėtų skirti po 4 mln. litų.

Pastarojoje studijoje konsultantai visiškai nenagrinėjo stadiono statybų ir jų finansavimo galimybių. Ir nereikėjo, nes 2007 m. Vyriausybė buvo priėmusi politinį sprendimą, kad stadiono statybos bus finansuojamos iš valstybės biudžeto. Šiuo tikslu ir buvo skirta 100 mln. litų 2008 m. ir dar 9 mln. litų – pernai.

Tačiau 2009 m. pabaigoje per Vyriausybės išvažiuojamąjį posėdį į Vilniaus miesto savivaldybę tiek Finansų ministrė Ingrida Šimonytė, tiek pats premjeras Andrius Kubilius nukirto – kol nebus dar vienos galimybių studijos, stadiono statyboms iš valstybės biudžeto nebus skiriama nė lito. Kodėl įpusėjus statyboms staiga Vyriausybė vėl užsimano kitos galimybių studijos, kuri vėl bus apmokama iš mokesčių mokėtojų lėšų?

Vilniaus savivaldybės Investicinių projektų skyriaus vedėja Rasa Cibulskienė atskleidė, kad galimybių studiją rengti verčia pasikeitusi finansinė padėtis. Kadangi tolesnėms stadiono statyboms lėšų neturi nei savivaldybė, nei valstybė, tenka keisti statybų finansavimo būdą. Būtina ieškoti privataus investuotojo, kuris savomis lėšomis stadioną pastatytų, tačiau jam investuotą sumą valstybė vėliau grąžintų dalimis per dešimtmetį ir daugiau.

"Norint vykdyti projektą viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės būdu, būtina parengti galimybių studiją. To reikalauja 2009 m. Vyriausybės nutarimas. Ši galimybių studija būtų atsakymas mokesčių mokėtojams, verta ar ne išleisti milijonus tolesnėms stadiono statyboms", – tikino R.Cibulskienė.

Studijos kainą įspėti sunku

Kadangi galimybių studiją daryti verčia Vyriausybės nutarimas, Vilniaus valdžiai lieka viltis, kad šis pirkinys kainuos ne daugiau nei 200 tūkst. litų. Viliamasi, kad konsultantų paslaugą pavyks įsigyti gerokai pigiau. Mat ši suma – maksimumas, ką iš praskolinto biudžeto gali išspausti miesto valdžia tam, kad stadiono klausimas bent kiek pajudėtų iš mirties taško.

Konsultacijų paslaugas tiekiančios bendrovės "A.Abišala ir partneriai" direktorius Aleksandras Abišala tikino, kad 200 tūkst. litų už galimybių studiją gali būti ir labai didelė, ir labai maža suma. Mat ji priklauso nuo konsultantų kvalifikacijos, jiems keliamų reikalavimų ir darbo apimties.

"Jeigu šitam darbui reikia sugaišti 20 valandų, tai 200 tūkst. litų užmokestis protu nesuvokiamas. Jeigu – 2 tūkst. valandų – tai visiškai įmanoma. Bet pabrėžiu, labai sunku vertinti nežinant užduoties. Juk galimybių studija galima vadinti ir 4 lapų ataskaitėlę, ir labai detalią analizę su keliomis alternatyvomis, apžvalgomis. Ir konsultantai už valandą prašo labai įvairiai. Lietuvoje valanda kainuoja nuo 100 litų, gal mažiau, iki 1 tūkst. litų. O pasaulyje super ekstra žvaigždės paslaugos gali kainuoti ir 300–500 eurų už valandą", – sakė A.Abišala.