Tyrimai rodo, kad psichotropinių medžiagų vartojimas – tikra rykštė sostinės švietimo įstaigose. Apie šią nelaimę kalba visi: moksleiviai, jų tėvai, tai liudija anoniminės apklausos. Tačiau mokyklų vadovai ginasi, kad jų įstaigose tokia problema neegzistuoja.

Vis didesnė problema

Lietuvos didmiesčiuose atliekami tyrimai ir anoniminės apklausos nedžiugina. Metai iš metų mirga tie patys skaičiai. Trečdalis moksleivių rūko, be to, pastaraisiais metais vis daugiau jų prisipažįsta, kad yra vartoję psichotropinių medžiagų, dažniausiai kanapių.

Apie problemą ne kartą yra kalbėję ir patys moksleivių atstovai. Šiemet Seime vykusiame Lietuvos mokinių parlamento (LMP) narių ir valdžios atstovų susitikime „Kaip pagerinti pagalbos psichiką veikiančias medžiagas vartojančiam nepilnamečiui mokykloje?“ mokiniai pateikė savo požiūrį į šį klausimą. Buvo kalbėta, kad pagalba moksleiviams organizuojama neefektyviai.

Dienraštis nusprendė pasidomėti, kaip į šia problemą žvelgia pedagogai, tačiau paaiškėjo, kad jie išvis jos nemato.

Madą diktuoja aplinka

Mykolo Biržiškos gimnazijos direktorius Valdemaras Kaupinis įsitikinęs, kad vien mokykla yra bejėgė kovoti su blogais moksleivių įpročiais. Pedagogas kaip pavyzdį pateikė kovą su masiškiausiu reiškiniu – rūkymu.

Administracijai pavyko pasiekti, kad mokyklos teritorijoje niekas neberūkytų, tačiau to, kas vyksta už švietimo įstaigos tvoros, niekas sukontroliuoti negali.

„Su rūkymu kovojama įvairiomis priemonėmis, bet jos neveiksmingos, nes aplinkos poveikis kur kas stipresnis nei mūsų, ir viena mokykla negali tam pasipriešinti. Niekas nekovoja su rūkymu už mokyklos tvoros. Patikinti galiu tik vienu klausimu – moksleiviai gimnazijos patalpose ir teritorijoje nerūko“, – kalbėjo M.Biržiškos gimnazijos vadovas.

Pasak V.Kaupinio daugelis moksleivių pirmą cigaretę surūko patekę į pirmą gimnazijos klasę, vėliau dalis jų žalingo pomėgio atsisako. Direktoriaus pasiteiravome, ar drauge su pirma cigarete neparagaujama ir „žolės“? Nors pedagogas pripažino, kad už mokyklos tvoros moksleivių niekas nekontroliuoja, narkotikų vartojimo klausimu sulaukėme kategoriško atsakymo „ne“.

„Aš labai abejoju, kad taip galėtų būti pas mus. Čia ateina motyvuoti moksleiviai ir mes su šia problema kol kas nesame susidūrę“, – tikino mokyklos direktorius.

Apsisaugoti padeda globėjas

Kitos sostinės gimnazijos, pasirinkusios popiežiaus Jono Pauliaus II vardą, vadovai problemų taip pat nemato. Mokyklos direktorius Adamas Blaškevičius įsitikinęs, kad jo vadovaujamoje įstaigoje aktuali taip pat tik rūkymo problema.

„Rūkymas kaip problema yra, bet tik ne mokykloje ir ne mokyklos teritorijoje. Jis egzistuoja už tvoros ir būtų juokinga tai neigti“, – tikino pašnekovas.

Kitos problemos, pasak Jono Pauliaus II gimnazijos direktoriaus, jo vadovaujamą švietimo įstaigą kol kas apeina ratu. Bent jau jam pačiam taip atrodo. „Nežinau, kas mus gelbsti, bet nei alkoholio, nei narkotikų vartojimo atvejų pas mus nepasitaikė. O ką žmonės rūko? Na, manau, ką randa, tą ir rūko“, – dėstė pedagogas.

Įvedė griežtą režimą

„Gabijos“ gimnazija kovodama su rūkymu ėmėsi drastiškų priemonių ir net savotiškai apribojo moksleivių teises. Jiems, vykstant pamokoms, draudžiama išeiti už mokyklos ribų.

Švietimo įstaigos direktorė Vilija Klimavičienė tikino, kad detalus tyrimas mokykloje šiuo klausimu nebuvo atliekamas, tačiau vizualiai moteris tikino pastebinti, kad rūkančių skaičius mažėja. Su kitomis problemomis, kaip alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimas, V.Klimavičienei susidurti neteko. Todėl ji mano, kad anoniminės anketos ne visai atspindi realią padėtį.

„Mokykloje nesame susidūrę, todėl manau, kad tyrimais ne visada galima tikėti. Juolab kad dažnai mokiniai nori pasigirti, parašyti tai, ko iš tikrųjų nebuvo. Taip atsiranda trečdalis narkomanų ir panašių. Dar ir tuomet nesąmonių prirašo, jeigu anketa labai ilga. Moksleiviai tada deda pliusiukus visur, net nežiūrėdami“, – dėstė V.Klimavičienė.

Pasigenda bendradarbiavimo

Vilniaus savivaldybės Kultūros, sporto ir švietimo komiteto vadovas Zbignievas Maciejevskis pripažino, kad savivaldybės mastu yra tam tikrų problemų ir dėl narkotikų, ir dėl alkoholio vartojimo. Tačiau yra ir visiškai naujų, mažai aplinkinių dėmesį traukiančių problemų.

„Mažai kas akcentuoja tokią problemą kaip energiniai gėrimai. Būtent jų vartojimas auga sparčiausiai ir niekam nerūpi, kokių padarinių tai sukelia. Šiuo klausimu nėra nei tinkamos prevencijos, nei būdų uždrausti vartoti legalius, bet kenksmingus produktus“, – dėstė Z.Maciejevskis.

Vis dėltomasiškiausias reiškinys ir aktualiausia problema, tarybos nario nuomone, – rūkymas. Su ja susitvarkyti be visuomenės pagalbos kol kas neįmanoma.

„Tai masinis reiškinys, ir ne pirmus metus egzistuojantis. Jeigu direktorius ir mokyklos komanda dirba darniai, nei mokykloje, nei jos teritorijoje rūkančių nesutiksite. Jeigu bendradarbiaujama su aplinkinių namų gyventojais, rezultatai dar geresni – sumažėja lakstančių rūkyti į laiptines ar daugiabučių kiemus. Tačiau tai vis dar masinis reiškinys. Alkoholis vartojamas gerokai rečiau, dažniausiai vyresnių klasių moksleivių ir arčiau vasaros, o su narkotikais susiduriama dar rečiau“, – dėstė savivaldybės atstovas.

Kovoti su narkotikais ir kitomis psichotropinėmis medžiagomis bei išaiškinti jas vartojančius moksleivius, pasak Z.Maciejevskio, būtų paprasčiau, jeigu būtų aktyviau bendradarbiaujama su atsakingomis tarnybomis.

„Tokio bendradarbiavimo trūksta. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas galėtų bendradarbiauti su mokyklose esančiais socialiniais pedagogais, psichologais. Tai padėtų pamatyti ir efektyviau spręsti šią problemą“, – pabrėžė Z.Maciejevskis.