Ekonomikos pakilimo laikais Kaune prigijo tradicija: jeigu miesto šventė nesibaigia fejerverku, ji nieko verta. O kaip yra dabar?

Tilpo į kuklią sumą

Įsismarkavusi krizė švenčių rengėjus privertė mąstyti ne tik apie įdomų renginio scenarijų, bet ir jo kainą. Organizatoriai ėmė atsisakyti šventinių fejerverkų. Tačiau išradingi kauniečiai renginių organizatoriai visgi rado būdų, kaip savo rengiamas šventes papuošti vaizdingais saliutais. Į pagalbą jie pasitelkė švenčių rėmėjus.

Šiemet Kaune vyko septynios oficialios šventės, per kurias į dangų paleista fejerverkų už apytiksliai 20 tūkst. litų. Tai palyginti nedidelė suma, nes praėjusiais metais panaši buvo klojama tik už vieną fejerverkų šou.

"Fejerverkams šiemet išleidome apie 1,5 tūkst. litų. Juos panaudojome viename spektaklyje, skirtame Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienai. Labai simboliniai fejerverkai, praėjusiais metais išleidome dvigubai daugiau. Bet ir ugnies šou atrodo gerai, gal net geriau, natūraliau įsikomponuoja į spektaklį nei fejerverkai. Manau, kad pastarųjų mada jau praeina", – svarstė Pažaislio muzikos festivalio koordinatorius Justinas Krėpšta.

Brangiausiai miestui kainavo Naujųjų metų šventė Rotušės aikštėje. Tada į dangų buvo paleista fejerverkų už 15 tūkst. litų. Tačiau jau vasarį ir kovą vykusios valstybingumo paminėjimo šventės apsiėjo be didelės pompastikos.

"Fejerverkų paleidome labai mažai. Kauno savivaldybė pageidavo, kad, trūkstant lėšų, fejerverkams neskirtume didelio dėmesio. Geriau įdomesnį renginį suorganizuotume, nei pinigus į dangų paleistume", – pasakojo Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios šventes rengusios bendrovės "Meduzaconcert" vadovas Remigijus Knabikas.

Pasak R.Knabiko,Vasario 16-ajai skirti fejerverkai šiemet mokesčių mokėtojams atsiėjo apie 2 tūkst. litų.

Vilniaus skandalas išgąsdino?

Renginių organizatoriams Kauno savivaldybė patikėjo patiems spręsti, kaip paskirstyti švenčių biudžetus, tačiau pageidavo, kad saliutams lėšos nebūtų skiriamos.

"Prieš Kauno miesto gimtadienio šventę bei ką tik surengtas "Hanzos dienas" peržiūrėjome, kad pinigai nebūtų leidžiami į orą. Šių švenčių organizatoriai patys turėjo ieškoti rėmėjų fejerverkams. Tokie ir buvo surasti – mainais už apmokėtus fejerverkus jie buvo reklamuojami", – pasakojo Kauno miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Sigitas Šležas.

"Iki krizės įprastą švenčių finalą – įspūdingą fejerverką – miestiečiams kompensavome kitais būdais: už sutaupytas lėšas į šventes buvo kviečiami geresni atlikėjai, rengiama daugiau koncertų. Yra ir kitų būdų, kaip pakeisti fejerverkus, pavyzdžiui, įvairūs ugnies šou", – teigė S.Šležas.

Biudžetai įspeitė į kampą

Šiemet Kauno miesto gimtadienio šventę, festivalį "Operetė Kauno pilyje" ir "Hanzos dienas" rengusios viešosios įstaigos jau buvo atsisakiusios minties žiūrovus nustebinti fejerverkais, tačiau netikėtai į pagalbą atėjo fejerverkų organizavimu užsiimančios bendrovės, pasiūliusios suteikti savo paslaugas nemokamai.

"Ketinome visai atsisakyti fejerverkų, be to, pavasarį jų kainos dar nebuvo nukritusios. Mažas šiųmetės Kauno miesto gimtadienio šventės biudžetas neleido šios prabangos. Tačiau, iki šventės likus kelioms dienoms, atsirado bendrovė, padovanojusi fejerverkus. O mes šią bendrovę reklamavome per šventę", – prisiminė Kauno miesto gimtadienio šventę rengusios VšĮ "Tautos namai" direktorius Albinas Vilčinskas.

"Šiemet mūsų biudžetas buvo skurdesnis nei skurdus, todėl apie fejerverkus net nesvajojome. Tačiau fejerverkų organizavimu užsiimančios bendrovės atstovai patys mus susirado ir fejerverkus padovanojo. Bendrovei tai atsiėjo apie 5 tūkst. litų. Šventę išgelbėjo rėmėjų geranoriškumas. Vieni rėmėjai mus paliko, o kiti iš idėjos mums padėjo", – džiaugėsi praėjusį savaitgalį Kaune praūžusių "Hanzos dienų" rengėjas, VšĮ "Hanza Kaunas 2011" direktorius Darius Rumšas.