Daugiau apie tai kalbėjo „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.

– Kaip reikėtų vertinti gegužę fiksuotą naujų butų pardavimų šuolį – ar tai yra išskirtinis mėnuo, ar tvaraus atsigavimo ženklas ir to galima tikėtis toliau?

– Turbūt kalbame apie pirminę būsto rinką. Per paskutinius šešis mėnesius Vilniaus mieste, įskaitant ir kotedžų segmentą, tik balandžio mėnesį buvo parduota mažiau nei 500 butų. Vidutinis šiemet parduotų butų skaičius siekia virš 500 butų per mėnesį. Tai primintų 2019–2020 metų (nežiūrint į kelis pandemijos mėnesius) rezultatus. Rinka yra tolygiai atsigaunanti nuo praeitų metų pabaigos, ketvirto ketvirčio pradžios.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar gali būti, kad tokiam pirkėjų optimizmui įtaką galėjo daryti mažėjančios palūkanų normos ir EURIBOR?

– Visiškai teisingai. Viena iš pagrindinių priežasčių – paskolų palūkanų mažėjimas. Tačiau įtakos turėjo ir tai, kad atlyginimai, nors ir lėčiau, bet vis tiek augo. Būsto kainos išliko ganėtinai panašios, nes 2021–2022 metais, kai būsto kainos sparčiai ūgtelėjo ir gyventojai nespėjo paskui jas su atlyginimais, papildomai prisidėjo palūkanų normos – tai buvo dvigubas smūgis pirkėjams.

– Paanalizuokime pirkėjus. Ar čia kalbame apie žmones, perkančius sau būstą, ar į rinką jau grįžta ir investuotojai?

– Šias dvi grupes reikėtų išskirti, nes perkant būstą sau labai retais atvejais tas laikas yra labai netinkamas. Būsto rinka nėra akcijų rinka, kurioje galima dalyvauti ar nedalyvauti. Būsto rinkoje visi dalyvauja vienokiu ar kitokiu būdu. Kažkas įsigyja nuosavą būstą, kažkas nuomojasi. Jeigu nuomojasi, nuomotojas siekia uždirbti iš būsto nuomos. Dėl būsto investicijai yra kelios dedamosios. Jeigu rinkoje yra didelė paklausa nuomojamam būstui, pigūs skolinti pinigai ir laukiama vertės padidėjimo. Šiandien šuoliuojančių kainų nesitikima, bet palūkanos sumažėjo. Reiškia, nėra taip, kad viską, ką gavai iš nuomos, sumokėsi už būsto paskolą. Dalis įsigyja be skolintų lėšų, galbūt sau pagrindžia tiek objektyviai, tiek subjektyviai, kad tas būstas liks vaikams. Galbūt pasikeis jų pačių poreikiai – reikės kito būsto. Pirkimas tiek asmeninėms reikmėms, tiek investicijai vyko visuomet. 

Tomas Sovijus Kvainickas. LNK stop kadras.

– Politinė situacija visada buvo ta dedamoji dalis, kuri tikrai nemažą įtaką turėjo besirenkantiems būstą ir svarstantiems, pirkti ar nepirkti. Pavyzdžiui, Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje galėjo šiek tiek nuraminti žmones ir paskatinti visgi pirkti?

Būsto rinka nėra akcijų rinka, kurioje galima dalyvauti ar nedalyvauti.

– Vilniaus mieste, Teritorinių ligonių kasų duomenimis, gyvena apie 700 tūkst. gyventojų. Registrų centro duomenimis, virš 600 tūkst. gyventojų. Savaime suprantama, kad tokiame dideliame skaičiuje gyventojų atsiras tokių, kurie yra jautresni geopolitinėms naujienoms, kurie jaučiasi ramesni dėl Vokietijos brigados dislokavimo. Tai galėjo padėti jiems apsispręsti. Gyvename su neadekvačia kaimynine valstybe, bet gyventi reikia toliau, būsto rinka nėra pasirinktinė. 

– Gyventi kažkur reikia.

– Visiškai taip.

– Stebime paaugusią paklausą, grįžtančią į normą, kalbant apie prieškovidinį laikotarpį. Būstų lyg ir mažėja – ar tai neprogramuoja naujo kainų šuolio artimiausiu metu?

– Nuo 2022 metų vidurio, kai pirminė būsto rinka stipriai sulėtėjo, atsirado atokvėpio laikotarpis, per kurį buvo galima papildyti būsto pasiūlą. Šiandien ji yra netoli rekordinių kiekių, bet reikėtų įsivertinti kelis dalykus. Visų pirma, konkretus gyventojas neperka vidutinio būsto – jis ieško to, kas atitinka jo poreikius. Pasiūlos struktūra įvairiais laikotarpiais gali labiau prieinama, tinkama pirkėjams. Kitais laikotarpiais – mažiau, nepriklausomai nuo pasiūloje esančio būstų kiekio.