„Laukė visa šeima. Vaikas eis socializuotis, bendrauti su kitais vaikais. Suprantame, kad jis galbūt nebus profesoriumi, bet tikime, kad jis ten kažką išmoks“, – kalbėjo Mato mama.

Anos sūnus turi negalią, todėl ji apžiūrėjo keturias Vilniuje esančias specialiąsias mokyklas. Labiausiai vaiko poreikius, anot mamos, atitiko Vilniaus Šilo mokykla.

„Ji yra nedidelė, pirma klasė yra pirmame aukšte, kur nėra laiptelių, kur iš klasės į lauką išėjimas yra tiesiai iš klasės, nereikia eiti per visą pastatą, sanitarinis techninis mazgas yra prie pat klasės“, – tęsė A. Skakauskė.

Tačiau Vilniaus savivaldybė nusprendė, kad Matas turi mokytis kitoje, Verkių, mokykloje. Anot mamos, ji neatitinka vaiko poreikių.

„Ji yra labai didelė, kaip sveikųjų mokykla. Jeigu vaikas jau pradeda savarankiškai judėti, tėvai tikrai nenorėtų grąžinti vaiko į vežimėlį. Mes dedame visas pastangas, kad jis judėtų bent minimalius atstumus savarankiškai“, – teigė Mato mama.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Anot mamos, ne tik dideli atstumai – kliūtys Matui mokytis šioje mokykloje.

„Jis turi autizmo sutrikimą, tad didelės patalpos jam sukelia stresą. Žinau, kad aš tiesiog negalėsiu įkalbėti jo ten nueiti“, – teigė Ana.

Mokyklos direktorius parodė vieną iš klasių, kurioje galėtų mokytis Matas. Jeigu mokytųsi tolimiausioje klasėje, jam iki valgyklos tektų eiti apie 60 metrų. Įveikti šiuos metrus Matui būtų suteikta pagalba.

„Vaikas yra palydimas suaugusio žmogaus. Jeigu vaikas visiškai nevaikšto, tai atvažiuoja vežimėliu, o jeigu vaikas bent kiek nors eina, stengiamės, kad jis eitų“, – kalbėjo Vilniaus Verkių mokyklos-daugiafunkcinio centro direktorius Šarūnas Gerulaitis.

„Jis nenueis tokių atstumų, kokie yra toje mokykloje, tad jis bus priverstas arba didžiąją laiko dalį praleisti klasėje, arba jį sodins į vežimėlį“, – sakė A. Skakauskė.

Vilniaus savivaldybė sako, kad nėra galimybių Mato priimti į mokyklą, kurios nori jo mama.

„Visos kitos mokyklos jau buvo užsipildžiusios pirmame etape. Šią dieną vietų nėra“, – teigė Vilniaus savivaldybės atstovė Diana Petkūnienė.

Kartais norėtųsi, kad nebūtų klijuojamos etiketės, o ieškoma bendrų sprendimų.

Anot savivaldybės atstovės, vienos mokyklos geriau suremontuotos ir populiaresnės tarp tėvų, o kitos senesnės, ne tokios trokštamos.

„Kartais lūkesčiai yra vienokie, o galimybės kitokios. Kartais norėtųsi, kad nebūtų klijuojamos etiketės, o ieškoma bendrų sprendimų“, – tęsė D. Petkūnienė.

Šiemet dauguma iš 67 prašymų į specialiąsias mokyklas buvo patenkinti. Vilniuje be mokyklos liko tik Matas ir trys ne sostinėje gyvenantys vaikai. Švietimo ministerija sako, kad ir tėvai turėtų pasitikėti siūloma įstaiga, ir savivaldybės galėtų būti lankstesnės.

„Skatiname atsižvelgti į tėvų pageidavimus bei poreikius, tačiau suprantame, kad ne visada įmanoma atsižvelgti į tuos poreikius vien dėl tam tikrų fizinių apribojimų“, – kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėjas Ignas Gaižiūnas.

Norimos mokyklos negavusi Ana tikisi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pagalbos. Ši institucija kiekvienais metais gauna nuo kelių iki keliolikos skundų, kad vaikai nėra priimami į mokyklą arba yra nesudaromos sąlygos joje mokytis.

„Savivaldybė, kuri toje teritorijoje yra švietimo organizatorė, turėtų turėti pareigą užtikrinti vaiko mokymąsi tokioje aplinkoje arba gaunant tokią pagalbą, kuri yra labiausiai tam vaikui reikalinga ir labiausiai atitinkanti jo poreikius“, – pasakojo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė Audronė Daukšaitė-Timpė.

Pagal įstatymus, nuo 2024 metų visiems vaikams, turintiems specialiųjų poreikių, turės būti sudarytos sąlygos mokytis bendrojo lavinimo mokyklose. Pernai specialiosiose mokyklose mokėsi 4,5 tūkst. vaikų.