Dar keletas štrichų ir prokurorai perduos teismui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Kauno skyriaus darbuotojų ir kitų su neįgalumo pažymų verslu susijusių asmenų korupcijos bylą.

Įtariamųjų būrys

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) Kauno skyrių teisme atstovaus keturi įtariamaisiais pripažinti šios įstaigos darbuotojai, vienas šeimos sveikatos centro gydytojas, keli pacientai ir dar daugybė įtariamųjų. Teisiamųjų suolą užims ko gero įspūdingiausias teismų praktikoje įtariamųjų skaičius – 30.

Ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Nomeda Urbonavičienė patvirtino, kad pavasario pabaigoje, o vėliausiai vasaros pradžioje ikiteisminis tyrimas bus baigtas.

„Nė vieno penkių pirmųjų sulaikytų įtariamųjų atžvilgiu tyrimas nebuvo nutrauktas. Per ikiteisminį tyrimą tik pildėsi įtariamųjų sąrašas“, – sakė prokurorė N.Urbonavičienė. Ikiteisminiame tyrime narpliojamos 46 nusikalstamos veikos.

Tebėra nušalinti

Korupcijos skandalas Neįgalumo ir darbingumo tarnybos Kauno skyrių sukrėtė 2011 m. gruodį. Buvo sulaikyti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Kauno 2-ojo teritorinio skyriaus vedėjas Vytautas Ambrazas ir dvi šios tarnybos specialistės – Genovaitė Galinskienė ir Lina Povylienė. Tuo pat metu buvo sulaikyta 3-iojo skyriaus specialistė Nerija Šarkienė.

Tą pačią dieną buvo sulaikytas dar vienas svarbus neįgalumo sistemos verslo sraigtelis – Jonučių šeimos sveikatos centro direktorius Petras Laimutis. Visų įtariamųjų kabinetuose atlikus kratas rastos didelės pinigų sumos. Visi įtariami piktnaudžiavimu ir kyšininkavimu.

NDNT Kauno skyriaus vedėjo pavaduotojas Alfredas Urbanavičius patvirtino, kad įtariamaisiais tapę tarnybos darbuotojai iki šiol nušalinti nuo pareigų. NDNT sukrėtusio korupcijos skandalo herojai – ilgamečiai tarnybos darbuotojai.

Pastebėti pokyčiai

Jonučių šeimos sveikatos centras dar iki korupcijos skandalo neturėjo geros reputacijos NDNT nustatymo tarnyboje. Kauno 1-ojo teritorinio skyriaus vedėjas Robertas Šmidtas „Kauno dienai“ buvo sakęs, kad iš šio centro tarnybą pasiekdavo nepakankamai ištirtos ligonių istorijos.

Šiandien situacija pasikeitė. „Iš Jonučių šeimos sveikatos centro dabar gauname vos vieną kitą ligonio istoriją“, – pokyčius patvirtino pavaduotojas A.Urbanavičius. Jis nedrįso sieti, kad sumažėjęs siunčiamų pacientų skaičius netiesiogiai patvirtintų ydingą gydytojo ir NDNT „draugystę“.

Prieštaringi vertinimai

Jonučių šeimos sveikatos centro direktorius P.Laimutis garsėjo kaip problemų su policija ir teismais turintiems asmenims nuolat pagelbėjantis gydytojas. Jis prieštaringai vertinamiems asmenims parūpindavo nedarbingumo pažymas, kurios suteikdavo galimybę įtariamiesiems nevykti į apklausas ar praleisti teismo posėdžius.

Garliavoje „ypatinga“ Jonučių šeimos sveikatos centro direktoriaus reputacija buvo vieša paslaptis. Kai kurie žmonės jo pacientais tapdavo tik tam laikotarpiui, kai reikėdavo pratęsti ar susitvarkyti neįgalumo pažymą. Jau anksčiau pastebėta, kad būtent šis gydytojas siunčia išskirtinai daug pacientų į NDNT.

Suprasti sunku

Neįgalumo vertintojai neslepia, kad darbingumo lygio nustatymo sistema labai siūbuoja. „Vieną kartą labai sugriežtina, o dabar vėl atleido vadžias. Žmonėms sunku suprasti. Tos pačios ligos, o vieną kartą skiriama mažiau procentų darbingumo, kitą kartą skaičiai skiriasi“, – pastebėjo A.Urbanavičius.

Pasak jo, pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą nuo šių metų pradžios grąžinti ankstesni nedarbingumo lygio skaičiavimo koeficientai. „Gydytojai iš trupinių renka ir surenka tas ligas ligeles, o mes turime vertinti pagal turimą talmudą, kuris ne visą laiką atitinka esamą tikrovę“, – minėjo vedėjo pavaduotojas.

A.Urbanavičius nesutiko dėl paviešintų skaičių, esą Kaune išduota gerokai daugiau neįgalumo pažymų nei Vilniuje, kur gyventojų gerokai daugiau.

„Mes kaip tik skaičiuojame, kad pastaraisiais metais mažėja išduotų nedarbingumo pažymų. Negalėčiau komentuoti, tačiau kai dvejus praėjusius metus buvo griežtesnė neįgalumo skyrimo tvarka, pamažėjo ir išduotų pažymų“, – aiškino A.Urbanavičius.

Bus tiriama

Praėjusią savaitę Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sunerimo: kai kuriuose šalies regionuose gerokai daugiau gyventojų gauna negalios pensijas. Pastebėta, kad Kaune iš šių pašalpų gyvena keliais tūkstančiais daugiau žmonių nei Vilniuje. Siekdama atskleisti šio reiškinio priežastis, ministerija nusprendė pradėti tyrimą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus vedėja Eglė Čaplikienė portalui kaunodiena.lt patvirtino, kad ministerija pavedė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai (NDNT) išanalizuoti situaciją visoje Lietuvoje. Ypatingas dėmesys bus skiriamas Kaunui, Kauno rajonui, Šalčininkams, Pakruojui, Alytui.

2011 m. Kauno mieste nedarbingumas buvo nustatytas 7,5 tūkst. miestiečių, o Vilniuje – 6,5 tūkst. Kauno mieste šiuo metu yra 35 tūkst. gyventojų, kurie gauna negalios pensijas, o Vilniuje keliais tūkstančiai mažiau, t. y. 32 tūkst. Būtent šis skirtumas ir užkliuvo, nes Vilniuje gyvena daugiau gyventojų nei laikinojoje sostinėje.