Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, bendrojo lavinimo mokyklose galima mokytis bent dešimt skirtingų kalbų. Tačiau dažniausiai apsiribojama tik dviem trimis.

Neleido pasirinkti kalbos

Į šeštą klasę savo atžalas šiais metais leidę tėvai turėjo nuspręsti, kokią antrą užsienio kalbą pasirinks jų atžalos. Tarp populiariausiųjų – anglų, rusų ir vokiečių kalbos, kurias dažniausiai ir siūlė bendrojo lavinimo mokyklos. Tačiau kalbų pasirinkimas ne visiems pasirodė toks lengvas.

Kai kuriose Kauno mokyklose tėvus supykdė tai, kad jų vaikams prieš keletą metų pirmąją užsienio kalbą pasirinkus anglų, šiemet buvo pasiūlyta rinktis tik vieną užsienio kalbą.

Vienos Kauno mokyklos šeštos klasės moksleiviai, praėjusį pavasarį pareiškę norą šiemet mokytis vokiečių kalbos, rugsėjo pirmąją nustėro sužinoję, kad mokytis gali tik rusų kalbos.

"Metų pabaigoje buvo atliekama apklausa, kokių užsienio kalbų nori mokytis mūsų vaikai, norėjome pasirinkti vokiečių kalbą. Šį rudenį paaiškėjo, kad 12 vaikų – per mažai grupei sudaryti. Kai pradėjom kelti skandalą, pasirodė, kad grupei suformuoti užtenka penkių mokinių. Nustebino tai, kad vaikai, kurie norėjo mokytis vokiečių kalbos, turėjo priverstinai mokytis rusų", – pasakojo vieno šeštoko tėvas.

Pašnekovas nepanoro prisistatyti bijodamas pakenkti sūnui, tačiau neslėpė, jog bendraujant su mokyklos valdžia jam susidarė įspūdis: rusų kalba brukama, nes proteguojama ją dėstanti mokytoja.

"Manau, kad tai – ne mūsų švietimo, ne Švietimo ir mokslo misterijos problema, bet netvarkos mokykloje atspindys. Domėjausi ir sužinojau, kad finansavimas už kalbų dėstymą – dvigubas, kažkas suinteresuotas, kad kai kurie kolegos gautų dukart daugiau. Tačiau dėl tokių dalykų nukenčia vaikai", – įtarimais dalijosi vyras.

Nusileido tik po spaudimo

Panašiu rusų kalbos brukimu nepatenkinta ir kaunietė Rita. Moteris sakė, kad su mokykla reikėjo gerokai pakovoti, kad jų vaikai galėtų mokytis norimos vokiečių kalbos.

"Mokslo metų pradžioje ėjome pas mokyklos direktorę prašyti, kad būtų dėstoma vokiečių kalba, tačiau mus tikino, kad tai neįmanoma. Vėliau, kai nepasitenkinimą ėmė rodyti daugiau tėvų, sušvelnėjo ir mokyklos vadovų nuomonė. Jie mus tikino, kad vokiečių kalbą iš 30 klasės mokinių pasirinko vos keturi vaikai, tačiau tai – netiesa, jų buvo 12. Tai panašu į rusinimą kaip sovietiniais laikais", – teigė moteris.

Po tėvų protestų bei skundų Kauno savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriui, vokiečių kalbos grupė vis dėlto buvo suformuota.

Mokyklos problemų nemato

Kauno "Kalniečių" vidurinės mokyklos direktorės pavaduotoja Violeta Balčiūnienė dienraščiui sakė, kad jos vadovaujama įstaiga su panašiomis problemomis nėra susidūrusi: esą čia moksleiviai turi galimybę rinktis iš kelių kalbų.

"Dėl kalbų mokymo neturime jokių problemų, kokią kalbą vaikai pasirenka, tokios jie ir mokosi, sudarome visas reikalingas sąlygas. Užtenka penkių vaikų grupės ir jie mokysis norimos kalbos. Kai susidaro mažos grupės, jos jungiamos su kitomis. Tėvai balandį parašo prašymus ir rugsėjį pradedame įgyvendinti jų pageidavimus", – aiškino V.Balčiūnienė.

Anot pedagogės, pasitaiko atvejų, kad kurios nors užsienio kalbos, pavyzdžiui, prancūzų, užsinori mokytis tik vienas vaikas. "Bet ir tuo atveju jį mokome, bet jau ne pamokų metu", – sakė direktorė.

Be populiariųjų anglų, vokiečių ir rusų kalbų, "Kalniečių" mokykloje mokoma ir italų kalbos. Šios kalbos pamokas lanko apie 15 moksleivių. V.Balčiūnienė sakė, kad jei atsirastų ir kitų kalbų mokytojų, mokykla mielai juos priimtų. Tiesa, nepaisant plataus pasirinkimo, anot pašnekovės, populiariausia šioje mokykloje iki šiol yra rusų kalba.

Keičiasi tėvų norai

"Aušros" gimnazijos vadovė Bronislova Valungevičienė pripažino turėjusi konfliktų su tėvais dėl kalbos pasirinkimo, bet nesutarimai buvo išspręsti – tėvų bei mokinių pageidavimu buvo suformuota papildoma vokiečių kalbos grupė.

"Problema ne ta, kad mokykla nenori mokyti kurios nors kalbos, bet tėvai per apklausą pavasarį pageidauja vienos kalbos, o po to rudenį, prasidėjus mokslo metams, persigalvoja, tačiau mes tėvų norus tenkinome", – tikino B.Valungevičienė.

Be populiariųjų kalbų, šioje gimnazijoje mokoma ispanų ir lotynų kalbų.

Vadovėliai – ne kliūtis

Išgirdę, su kokiomis problemomis susidūrė kai kurie Kauno moksleiviai ir jų tėvai, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai aiškina, jog dėstomų užsienio kalbų pasirinkimas priklauso nuo pačių mokyklų ir šių dalykų mokytojų pasiūlos.

Vadovėlių užsienio kalbų mokymui esą yra išleista pakankamai, be to, mokymo medžiagos galima gauti net tuo atveju net jei užsienio kalba yra egzotiška.

"Mokyklos gali moksleivius mokyti tiek kalbų, kiek jų yra pasaulyje, svarbu yra mokytojas ir mokykloje įrengta kalbos klasė. Mokymo medžiagos galima gauti ambasadose, kurios dažnai noriai padeda. Pavyzdžiui italų ambasada duoda mokymo priemones, pasiūlo mokytojus", – tikino Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėja Loreta Žadeikaitė.

L.Žadeikaitė teigė, kad šiais metais antrosios kalbos mokykloms pasiūlyta mokyti latvių ir lenkų. Šios kalbos galėtų būti dėstomos atitinkamai greta Latvijos esančių rajonų mokyklose – Skuodo ar Pasvalio moksleiviams ir Vilniaus krašte – Vilniaus ar Šalčininkų rajonuose.

"Jei atsiras norinčiųjų mokytis šių kalbų, mokyklos turės ieškoti specialistų ir užsisakyti mokymo medžiagos, vadovėlių šioms kalboms nepritrūks. Jeigu nebus šių kalbų specialistų, vadinasi, tos kalbos jose ir nebus dėstomos, tačiau yra mokyklų, kurios šių specialistų turi", – sakė L.Žadeikaitė.

Kauno savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Zita Blėdienė tvirtino šiemet negavusi tėvų skundų dėl ribojamos galimybės mokiniams mokytis užsienio kalbų.

Specialistė sakė, kad populiariausios Kaune – anglų, vokiečių, rusų ir prancūzų kalbos, nors pastarąja domisi vis mažiau vaikų.

"Kad ir kiek populiarintume prancūzų kalbą, jos niekas nebenori mokytis. Lenkų ir latvių kalbos kol kas nedėstomos, nes nėra specialistų, tačiau mes užklausėme mokyklų, ar jos pageidauja, kad kitąmet šių kalbų būtų mokoma", – teigė Z.Blėdienė.

Populiariausios užsienio kalbos Kauno mokyklose 2007 m.:

anglų kalba – daugiau nei 40 tūkst. moksleivių,

rusų kalba – apie 20 tūkst. moksleivių,

vokiečių kalba – apie 6,5 tūkst. moksleivių,

prancūzų kalba – 700 moksleivių,

ispanų kalba – apie 90 moksleivių,

italų kalba – apie 50 moksleivių.

Šaltinis: Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyrius.

Populiariausios kalbos specializuotose kalbų mokyklose:

anglų, norvegų, rusų, vokiečių, prancūzų, ispanų, italų.

Šaltinis: „Gloria lingua“.