Rodo, kur pasirašytas

Vokietijos Federacinės Respublikos užsienio reikalų ministerijos Politiniame archyve prof. Liudo Mažylio rastas 1918 m. vasario 16 d. nutarimas dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo pirmą kartą visuomenei buvo pristatytas sausio 21 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje – Signatarų namuose.

Mums ypač svarbus istorinis dokumentas eksponuojamas tose pačiose patalpose, kur ir buvo pasirašytas – čia tuo metu veikė Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro komitetas. Ši draugija buvo ne tik viena iš 1914–1918 m. legaliai veikusių ir savo tautai oficialiai atstovavusių draugijų, bet ir politikų sambūris. Nutarimą dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo pasirašė Jono Basanavičiaus pirmininkaujama Lietuvos Taryba.

Vokietijai siųstą nutarimą dėl valstybės atkūrimo prof. L.Mažylis pernai rado Berlyno diplomatiniame archyve. Lietuvai šį dokumentą, pagal susitarimą tarp šalių Užsienio reikalų ministerijų, valstybės šimtmečio proga paskolino Vokietijos Federacinės Respublikos užsienio reikalų ministerijos Politinis archyvas. Lietuva ir Vokietija pasirašė sutartį, pagal kurią aktas Lietuvai perduodamas ilgiausiai penkeriems metams, dokumento saugojimą pratęsiant kas metus.

Rodys ne nuolat

Kaip "Vilniaus dieną" informavo Lietuvos vyriausiasis archyvaras Ramojus Kraujelis, visa dokumento "viešnagės" mūsų šalyje tvarka apibrėžta užsienio reikalų ministrų pasirašytame susitarime. Jame numatytos ir eksponavimo, ir saugojimo vietos, net datos.

"Susitarime taip pat numatyta, kad istorinis dokumentas negali būti nuolat eksponuojamas penkerius metus – net ir specialioje vitrinoje. Jis, kaip sakoma, retkarčiais turi šiek tiek "pailsėti". Tas poilsis bus čia, Lietuvos valstybės istorijos archyve", – sakė R.Kraujelis.

30 tūkst. – maždaug tiek žmonių nuo sausio buvo užsukę pamatyti Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.

Tad jau lapkričio 15-ąją dokumentas keliaus į archyvą porai mėnesių, o nuo vasario 1-osios, planuojama, vėl bus eksponuojamas Signatarų namuose.

Susidomėjimas sumažėjo

Signatarų namų vedėja Meilutė Peikštenienė "Vilniaus dienai" teigė, kad nuo sausio pamatyti Nepriklausomybės Akto dokumentą buvo užsukę per 30 tūkst. žmonių. Ypač aktyviai signatarų namuose žmonės lankėsi pirmaisiais mėnesiais, vos praėjus eksponuoti dokumentą, vėliau srautai sumažėjo. Dirbantys žmonės, ištaikę momentą, užsukdavo darbo dienomis, šeimos, draugų būreliai dažniau užsukdavo savaitgaliais.

Muziejaus atstovė pastebėjo, kad vasarą Nepriklausomybės atkūrimo aktu bene labiau nei Lietuvos gyventojai domėjosi užsieniečiai. Anot jos, šalies svečiams kelia nuostabą ir daro didelį įspūdį tokia lietuvių šviesuolių drąsa.

"Iš pradžių į Signatarų namus užsukdavo gana daug žmonių, kurie norėjo pamatyti tik dokumentą, vėliau vis daugiau žmonių ateidavo pas mus pažiūrėti visos Signatarų namų ekspozicijos, pageidavo apžvalginės ekskursijos, platesnės edukacijos", – sakė muziejaus vedėja.

Anot jos, dokumentui laikinai iškeliavus į archyvą, Signatarų namuose jį pakeis faksimilė. O vasarį lankytojai vėl galės pamatyti originalą.

"Signatarų namuose, net kai dokumento originalo nebus, tikrai yra ką pasižiūrėti. Čia rasite ir tradicinę, ir interaktyvią ekspozicijas. Galima nusifotografuoti atkurtame tokiame pačiame kaip Jurašaičio fotoateljė interjere, kokiame prieš daugiu nei 100 metų – 2017 metais – fotografavosi 20 būsimųjų signatarų. Galima parašyti palinkėjimą Lietuvai, o po to jį pamatyti monitoriuje prie įėjimo į muziejų", – apsilankyti Signatarų namuose ragino M.Peikštenienė.

Kada pamatys kauniečiai?

Vyriausiojo šalies archyvaro teigimu, Lietuvos susitarime su Vokietija taip pat yra numatyta, kad dokumentas kažkada galėtų būti eksponuojamas Kaune, tačiau tokia galimybė numatyta gana abstrakčiai: galbūt 2022 m., kai Kaunas bus Europos kultūros sostinė.

"Kitaip sakant, tokia galimybė numatyta yra, o vieta ar konkretus laikas nėra niekur fiksuoti. Šalių Užsienio reikalų ministerijos tuos dalykus turės derinti diplomatiniais kanalais. Tad teoriškai tokia galimybė yra, bet šiandien tiksliai pasakyti, kada ir kur dokumentas dar bus eksponuojamas, sudėtinga. Susitarime dabar numatyta eksponavimo vieta – Signatarų namai", – sakė R.Kraujelis.