Maždaug 19 valandą kompanijos „Ryanair“ lėktuvas su keleiviais atvyko į sostinės oro uostą, bet jame nenusileido.
„Dėl galimo įrangos netinkamo veikimo orlaivio vadas priėmė sprendimą skristi į atsarginį oro uostą. Šiuo atveju pasirinko Varšuvą kaip atsarginį oro uostą“, – kalbėjo „Oro navigacijos“ Operacinės veiklos departamento vadovas Tomas Montvila.
Aiškėja, kad vieną lėktuvą staiga keisti kryptį privertė ryšio problemos.
„Pats faktas, kurį gauname iš aviakompanijos, buvo GPS signalo sutrikimas. Tą galime patvirtinti, bet kas konkrečiai nulėmė, kurioje vietoje nulėmė, tokios informacijos neturime“, – teigė T. Montvila.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Kas blokuoja GPS, tiria Ryšių reguliavimo tarnyba, bet situacijos nepaaiškina.
Ekspertai spėja: nebūtų pirmas kartas, kai naviguoti kenkia nedraugiškos šalys.
„Jau kurį laiką, pusę metų, gal daugiau, yra gana stiprūs trukdžiai iš Rusijos, Baltarusijos pusės“, – sakė A. Gustaičio aviacijos instituto docentas Domantas Bručas.
Tūpti esą galima ir be GPS ryšio, mat lėktuve yra ne viena orientuotis padedanti sistema. Kodėl pilotai nepasinaudojo kitais būdais, lieka neaišku.
„Šiuo metu neatmestina galimybė, kad tokio įvykio priežastis galėjo būti ne tiek netinkamas globalus arba lokalus GPS sistemos veikimas, kiek ir pačio orlaivio sistemų gedimas“, – aiškino Nacionalinės aviacijos asociacijos valdybos narys Joris Gintilas.
Surinkime visus faktus, leiskime tyrėjams atlikti normalų tyrimą.
Už Lietuvos saugumą atsakingi politikai laukia oficialių išvadų, o tada žada ir sprendimus.
„Galutinių išvadų, kol dar nėra baigtas tyrimas, tikrai nenorėtume daryti. Nuo galutinių išvadų priklausys ir mūsų tolimesni veiksmai ir bendri tarptautiniai veiksmai“, – tikino krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
„Išsiaiškinkime, ar tai buvo tyčinis veiksmas, ar kažkas neplanuoto. Surinkime visus faktus, leiskime tyrėjams atlikti normalų tyrimą“, – kalbėjo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas.
„Ryanair“ lėktuvas po sustojimo Varšuvoje galiausiai atskrido į Vilnių, bet tik po penkių valandų.
Skrydžių dispečeriai praneša: per praėjusius metus pranešimų apie GPS trikdžius padaugėjo šešis kartus.
„Svarbu pažymėti, kad nuo sausio 1 iki 17 dienos fiksavome 234 pranešimus“, – sakė T. Montvila.
„Kuo naujesnis, modernesnis orlaivis, tuo labiau priklausomas nuo GPS sistemos. Klasikiniai, 1960–1980 metais pagaminti orlaiviai labiau atsparesni GPS“, – teigė Nacionalinės aviacijos asociacijos valdybos narys Joris Gintilas.
Pernai dėl GPS signalų trikdžių Suomijos oro vežėja „Finnair“ netgi mėnesiui sustabdė skrydžius į Estijos Tartu miestą.
Oro navigacija neatmeta, kad tokių atvejų gali būti ir Lietuvoje.
„Turite suprasti, kiekvieną sprendimą tūpti ar netūpti priima orlaivio vadas“, – aiškino T. Montvila.
Bet nesklandumai – ne tik danguje, strigti gali ir kasdienės paslaugos gyventojams.
„Taksistai, maisto kurjeriai skundėsi netinkamu GPS veikimu. Gali būti, kad tokia, atrodo, nekalta mūsų kasdienybėje veikianti GPS funkcija, kuri naudojama ir aviacijoje, artimiausiu metu susidurs su kritiniu neigiamu poveikiu“, – įspėjo J. Gintilas.
Iš keturių kalbintų, vienas pavežėjas patvirtino, kad GPS trikdžių būna ir jam.
Naujausi komentarai