„Dabartinė versija yra, kurią analizuojame pakankamai atidžiai ir nuosekliai, kad buvo meteorologinis reiškinys, tokie dalykai kartais susidaro dėl debesuotumo ir dėl tam tikros radaro veiklos specifikos“, – žurnalistams antradienį sakė centro vadovas.

„Čia yra viena iš versijų, kuri greičiausiai tokia ir liks“, – pridūrė jis.

Pasak NKVC vadovo, institucijos taip pat turėjo informacijos apie du meteorologinius balionus, kurie skrido iš Baltarusijos link Lietuvos, ir tai taip pat „pakėlė tam tikrą rizikos lygį“.

Anot V. Vitkausko, institucijos apie radarais fiksuotą link Vilniaus oro uosto skrendantį objektą informaciją gavo 8.33 valandą.

„Po aštuonių minučių priimtas sprendimas laikinai sustabdyti skrydžius ir apie 9 val. ryto skrydžiai jau buvo atnaujinti. Taip kad kokių nors didelių nesklandumų nei keleiviams, nei oro bendrovėms neįvyko“, – kalbėjo NKVC vadovas.

Kariuomenės atstovas Gintautas Ciunis pabrėžė, kad vizualiai joks skrendantis objektas nepastebėtas.

„Šiuo metu Karinės oro pajėgos atsukinėja dar visus radarų duomenis ir vertina, kad nustatytų, kas tiksliai čia įvyko ir koks būtent reiškinys pasiuntė signalą į radarus. Pabrėžiu, kad visas matomumas, apie ką mes kalbame, buvo fiksuotas tik elektroninėmis priemonėmis, tai yra radarais, apie jokį vizualinį kontaktą, kokio nors  konkretaus objekto matymą arba girdėjimą tiek iš Karinių oro pajėgų pusės, tiek iš antžeminio oro gynybą atliekančio vieneto pusės nebuvo tokių pastebėjimų“, – sakė jis.

Galimą objekto buvimo vietą apžiūrėjo ir į orą pakelti NATO naikintuvai.

G. Ciuno teigimu, radarais įskridimas fiksuotas Vilniaus regione, tačiau tiksli teritorija nenurodoma.

Kaip skelbė BNS, praėjusią savaitę skrydžiai Vilniaus oro uoste taip pat buvo sutrikdyti dėl įmonės „Teltonika“ užsakymu pakelto drono.

Dėl šios priežasties apie pusvalandį Vilniuje negalėjo nusileisti prezidentą Gitaną Nausėdą iš Suomijos skraidinęs kariuomenės transporto orlaivis „Spartan“.

Susisiekimo ministerija teigė, jog šiuo metu svarstoma plėsti bepiločių orlaivių neskraidymo zonas, kad panašūs incidentai nesikartotų.

Vasarą į Lietuvą buvo įskridę du rusiški dronai „Gerbera“, vienas iš jų turėjo du kilogramus sprogmenų.

Dėl įvykių atliekamas ikiteisminis tyrimas. Kariuomenė teigia, kad minimais dronais tikriausiai atakuota Ukraina, tačiau jų kursas buvo nukreiptas elektroninėmis kovos priemonėmis, todėl jie per Baltarusiją pateko į Lietuvą.