Paaiškėjo, kad kelią į pareigas A. Norkevičiui užkirto Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) informacija. 

Surengti uždarą procesą pasiūlė Teisingumo ministerijos atstovė Juliana Ostrouch-Brazdauskienė. Ji nurodė, kad byloje kilęs ginčas bus susijęs su įslaptinta informacija.

A. Norkevičius Kalėjimų departamento vadovo konkursą laimėjo pernai, tačiau direktoriumi nepaskirtas. J. Ostrouch-Brazdauskienė teisme sakė, kad ministrė, priimdama sprendimą dėl A. Norkevičiaus nepaskyrimo, rėmėsi STT informacija. 

Pareiškėjas teigė, kad norėtų susipažinti su šia STT informacija.

„Aš norėčiau su šia medžiaga susipažinti, manau, kad svarbu, noriu žinoti“, – teismo posėdyje sakė A. Norkevičius.

Pagal posėdžių dalyvių pasisakymus galima spręsti, kad  STT nėra išslaptinusi informacijos apie A. Norkevičių.

Teismui nusprendus surengti uždarą procesą, posėdis ilgai netruko.

„Teismas savo iniciatyva išreikalaus dokumentus, užklaus Teisingumo ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos“, – BNS sakė A. Norkevičius.

Šioje byloje trečiuoju asmeniu patrauktas Kalėjimų departamentas. Jis prašo bylą nagrinėti be jo atstovų.

Kitas posėdis turėtų vykti kovo pabaigoje.

A. Norkevičius prašo panaikinti teisingumo ministrės Mildos Vainiutės įsakymą neskirti jo įstaigos direktoriumi, taip pat įpareigoti priimti jį į pareigas.

A. Norkevičius anksčiau teismo prašė sustabdyti naujai paskelbtą konkursą į šias pareigas, tačiau šis prašymas buvo atmestas. Vėliau Kalėjimų departamento vadovo konkursą laimėjo Robertas Krikštaponis.

Iš Teisingumo ministerijos A. Norkevičius prašo priteisti negautą darbo užmokestį bei 2 tūkst. eurų neturtinės žalos, kurią patyrė sumenkinus jo profesinę, dalykinę ir asmeninę reputaciją.

„Manau, kad teisingumo ministrės sprendimas neskirti į atrankos metu laimėtas Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas yra neteisėtas, nepagrįstas, nemotyvuotas“, – BNS yra sakęs A. Norkevičius.

Jis įsitikinęs, kad „teisingumo ministrė, jo atžvilgiu priimdama neigiamą sprendimą, tačiau atsisakydama skaidriai įvardyti tokio sprendimo priežastis, sudarė visas prielaidas suabejoti jo kompetencija, profesine reputacija, taip pat – atrankos į valstybės tarnybą skaidrumu“.

Nuolatinio vadovošis departamentas neturėjo nuo pernai kovo iki praėjusių metų pabaigos. Kovą nesulaukusi tarnybinio patikrinimo pabaigos dėl neskaidrių viešųjų pirkimų, kitų pažeidimų iš pareigų pasitraukė tuometinė jo direktorė Živilė Mikėnaitė.

Pavasarį Teisingumo ministerijos surengtą atranką laimėjo anksčiau Kalėjimų departamentui vadovavęs buvęs vidaus reikalų viceministras A. Norkevičius, bet M. Vainiutė nusprendė jo neskirti į pareigas ir skelbti naują atranką.

Tuomet Teisingumo ministerija pranešė, kad ministrė tokį sprendimą priėmė „pasinaudodama jai suteikta teise įgyvendinti Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų valdymą bei atsižvelgdama į būtinumą siekti esminių pokyčių bausmių vykdymo sistemoje ir pertvarkyti šią sistemą“.

Pasak ministrės, Kalėjimų departamente ir bausmių vykdymo sistemos įstaigose reikia giluminių pertvarkų, naujo požiūrio į šią instituciją.