Kauno politikai nusprendė, kad nereikia skelbti naujo konkurso, o gyvūnus ir toliau ženklins bei gaudys "Nuaras". Sutartis su šia įmone pratęsta iki 2012-ųjų kovo.
"Nesame gavę nusiskundimų dėl "Nuaro" darbo", – tikino Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis. Sutartis su "Nuaru" buvo pasirašyta praėjusiais metais
"Kauno diena" ne kartą rašė, apie "Nuaro" darbu nepatenkintų kauniečių skundus. Galima spėti, kad valdininkai juos pamiršo, nes "Nuaro" vadovė Jurgita Gustaitienė yra įtakingo Kauno konservatoriaus Valentino Šventoraičio sesuo.
"Savivaldybių asociacijoje išgirdome daug pagyrų, kad Kaunas – vienas geriausiai besitvarkančių miestų beglobių gyvūnų ir ženklinimo srityje", – vakar kolegijos posėdyje džiaugėsi J.Gustaitienė. Sunkmečiu žmonės vis dažniau atsikrato gyvūnų, nes nepajėgia jų išlaikyti, tačiau "Nuaro" darbuotojų pastangomis beglobių gyvūnų, pasak J.Gustaitienės, Kaune mažėja.
"Esame pajėgūs dirbti dar geriau, tačiau trūksta lėšų", – politikams pareiškė J.Gustaitienė. Šiemet miesto biudžete beglobiams gyvūnams gaudyti, šunims ir katėms registruoti ir ženklinti buvo skirta 450 tūkst. litų. 250 tūkst. litų buvo panaudota pernykščiams kreditoriniams įsiskolinimams padengti.
Pasak J.Gustaitienės, pernai per valstybinę mokesčių inspekciją į miesto biudžetą grįžo apie 200 tūkst. litų, o šiemet – apie 103 tūkst. litų. Miesto biudžetą papildė iš šunis ir kates laikančių gyventojų sumokėtos rinkliavos. Kauniečiai nuolat piktinasi, kad moka už gyvūnus rinkliavą, tačiau negauna jokių paslaugų: nėra šunų vedžiojimo aikštelių, specialių šiukšliadėžių gyvūnų ekskrementams ir pan.
Su viešaja įstaiga "Gyvūnų registracijos centras" sutartis taip pat pratęsta dar vieniems metams. Išvien su "Nuaru" dirbantis centras yra paženklinęs apie 10 tūkst. kauniečių laikomų šunų ir kačių. J.Gustaitienės manymu, registruotų ir paženklintų gyvūnų mieste turėtų būti apie 25 tūkst.
"Miesto tvarkymo skyrius mane buvo informavęs, kad rudenį bus rengiamas naujas konkursas beglobių gyvūnų gaudymo, registravimo ir ženklinimo paslaugoms pirkti. Nesuprantu, kodėl sutartis pratęsta neskelbiant konkurso", – nustebo visuomeninės Gyvūnų globos ir priežiūros tarybos vadovė Orinta Leiputė, išgirdusi apie savivaldybės tarybos kolegijos sprendimą. Ji neabejoja, kad skelbdama naują konkursą savivaldybė laimėtų mažindama paslaugų įkainius.
Benas Noreikis, Lietuvos gyvūnų globos draugijos pirmininkas
Niekas kitas negalėtų atlikti to, ką dabar daro "Nuaras". Kam nors kitam laimėti konkursą nėra šansų, nes dalyvaudamas konkurse privalai turėti veterinarijos tarnybos keliamus reikalavimus atitinkančią gyvūnų prieglaudą. Tai reikalauja nemenkų investicijų. O kas ryšis investuoti nežinodamas, ar laimės savivaldybės skelbiamą konkursą? Čia tas pats, kaip turėti vežimą tikintis kada nors gauti arklį. Jeigu arklio negavai, vežimą dėk, kur nori.
Žmonių skundai
2010 m. vasaris. Kauno Užliedžių skyriaus "Nuaro" gyvūnų globos namuose šunys po užmigdymo suverčiami į konteinerį viešoje vietoje. Aplinkui vaikšto žmonės, kartais atvažiuoja vaikai lankyti šunų, o pirmas vaizdas, kurį galima pamatyti, – pilnas konteineris šunų lavonų.
2010 m. birželis. Paskambinau į "Nuarą", kad priimtų likusius be katės (sudraskė šuo) kačiukus, bet man pasakė, kad šiuo metu globos namuose jiems nėra vietos. Po to dar išgirdau pasiūlymą kačiukus globoti patiems. "Nuaro" puslapyje internete taip gražiai aprašomos jų teikiamos paslaugos, deklaruojama meilė gyvūnams.
2010 m. liepa. Paskambinus į "Nuarą" pranešė, kad pas juos nėra vietos gyvūnams. Pamaniau, kad taip ir yra, bet jau ne iš vieno girdėjau, kad visiems paskambinusiems taip sakoma ir gyvūnų nepriima.
Naujausi komentarai