Smarkiai nusekęs Nemunas ir Kauno marios siunčia nerimo signalus: jei tokia situacija kartosis, Lietuvoje artėja didelė gamtos nelaimė. Įtarimų šešėlis krito ant baltarusių statomos elektrinės, tačiau jie atsitvėrė tylos siena.

Dvokiančios pakrantės

Kauno marių pakrantė atrodo gerokai neįprastai. Nors liepos, rugpjūčio mėnesiais vanduo nusekdavo kasmet, tačiau taip katastrofiškai nusekusių Kauno marių kaip šią vasarą nesimatė seniai.

Atsitraukdamas vanduo apnuogino net 40 metrų kranto ruožą, nusėtą dumblių sankaupų, dvokiančių dumblino vandens balų.

„Kai kur vanduo taip nusekęs, kad iki jo reikia klampoti per dumblą 30–40 metrų, kai kur – 15 metrų. Tai labiau nepatogumas žmonėms, nes iki vandens reikia bristi per tuos ant kranto likusius dumblius“, – situaciją vertino Kauno marių regioninio parko direktorė Nijolė Eidukaitienė.

Ypatingą vandens lygio svyravimą Nemune hidrologai stebi mažiausiai mėnesį. Buvo pasiekta gamtosauginio debito riba.

Laimė, nuo rugpjūčio vidurio vandens lygis Nemune, o kartu ir Kauno mariose, ėmė kilti. Vis dėlto gamtosaugininkų nerimą kelia didžiuliai svyravimai. „Rugpjūčio 26-ąją Nemuno lygis ties Druskininkais buvo pasiekęs 34 cm aukščiau gamtosauginio vandens lygio, tačiau jau kitą dieną krito 11 cm“, – nekasdienę situaciją stebėjo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas Aleksandras Kajutis.

Baltarusijai pateikė notą

Šiemet nebuvo sausros, todėl, įsitikinę hidrologai, natūraliai vandens lygis Nemune negalėjo taip kristi. Neatmetama galimybė, kad Nemuno vandenį nugvelbė Baltarusijoje statomos elektrinės baseine kaupiamas vanduo.

Aplinkos apsaugos agentūra prie Aplinkos ministerijos patvirtino, kad anksčiau tokio atvejo nėra buvę.

„Aplinkos ministerija apie padėtį parengė informaciją Užsienio reikalų ministerijai. Užsienio reikalų ministerija pateikė notą Baltarusijai, prašydama paaiškinti priežastis ir imtis veiksmų, kad vandens lygis Nemune nebūtų žeminamas. Baltarusių atsakymo tebelaukiama“, – paaiškino Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus pavaduotoja Aldona Margerienė.

Agentūros atstovė neneigė, kad situacija sukėlė nemenką susirūpinimą. Pasak A.Margerienės, jei baltarusiai, statydami elektrinę, ėmėsi pildyti baseiną, tai toks veiksmas, laimė, yra vienkartinis.

Gali pakenkti žuvims

Aplinkos apsaugos agentūros atstovė neneigė, kad jei tokie, kaip šią vasarą, Nemuno vandens lygio svyravimai taptų nuoltiniai, tai turėtų labai pavojingą poveikį Lietuvai ir jos gamtai.

„Kol nežinome tikrosios vandens nuslūgimo priežasties, viskas tėra spėliojimai“ – kalbėjo agentūros atstovė A.Margerienė.

Gerokai kritiškiau į galimą smarkų vandens lygio svyravimą Nemune žvelgia hidrologai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas A.Kajutis priminė, kad stipriai kritęs vandens lygis gali pakenkti žuvims.

„Kai vandens lygis žemas, o temperatūra aukšta, vandenyje sumažėja deguonies. Kai žuvims trūksta deguonies, jos būna vangios, nesimaitina, neauga. Tiesiog būna kur nors susimetusios ir tarsi apdujusios. Na, tam ir yra nustatytas gamtosauginis debitas, kad būtų aišku, kada dar nieko tragiško, o kada jau reikia sunerimti“, – kalbėjo hidrologas.

Atlikti tyrimai

Nepaisant vis dar nežinomų Nemuno vandens nuslūgimo priežasčių, buvo atlikti aplinkosaugos tyrimai. Pasak A.Margerienės, aplink Druskininkus upės vandens būklė nebuvo pablogėjusi nei cheminiu, nei biologiniu požiūriu.

„Ant krantų be vandens likę bestuburiai galėjo žūti, tačiau tokius tyrimus sunku atlikti. Gal buvo mažiau maitinimosi galimybių, gal žuvų mitybos grandis tapo skurdesnė, tačiau mastas nebuvo toks, kad ypač atsilieptų“, – tyrimo rezultatus komentavo Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus pavaduotoja.

Ji tikino, kad Nemuno vandens lygio pakitimas šį kartą apsiėjo be skaudžių padarinių florai ir faunai. Labiau pastebima buvo tai, kad pablogėjo vandens naudojimo galimybės. „Reikėjo Kauno marių lygį reguliuoti, daugiau problemų buvo ūkine prasme“, – minėjo A.Margerienė.

Apsunkino laivybą

Bene labiausiai nusekęs Nemunas apsunkino Vandens vidaus kelių direkcijos darbą. Būtent ši direkcija turi užtikrinti, kad laivai Nemunu praplauktų be problemų. Direkcijos duomenimis, nuo Kauno hidroelektrinės ir Druskininkų pusės užfiksuotas 30–40 cm žemesnis nei įprastai Nemuno vandens lygis. Kitur upės vanduo nuseko 10 cm.

Vandens vidaus kelių direkcijos generalinis direktorius Gintautas Labanauskas pabrėžė, kad 20 ir daugiau metų įmonėje dirbantys žmonės tokio seklaus Nemuno, kaip šiemet, nepamena.

„Naikiname susidarančias seklumas, informuojame savo vartotojus, kad tam tikrame ruože vandens yra ne 1,5 m, o tik 1,4 m“, – apie sunkų vasaros mėnesį pasakojo G.Labanauskas.

Nusekino marias

Kauno hidroelektrinės generalinis direktorius Juozas Bartlingas pripažino, kad Kauno marios nuseko dėl mažo vandens kiekio ir elektrinės veiklos.

„Mes praleidžiame minimalų kiekį vandens, kokį įsipareigojome Aplinkos ministerijai. Taip susiklostė, kad Nemunu į marias atitekėjo mažiau vandens ir mes, praleisdami tą iš mūsų reikalaujamą kiekį, nusekinome Kauno marias“, – paaiškino elektrinės vadovas.

Kauno marių pakrantėje sutikti žvejai juokėsi: „Galėtų tie atsivėrę krantai visam laikui likti. Turime bent kur daiktus pasidėti.“

„Anksčiau pakrantės būdavo apie du metrus. Pakyla vėjas, pokštelėja banga – viskas šlapia. Dabar patogiau“, – šyptelėjo Tomas Kairys.

Galėjo būti blogiau

Kauno marių regioninio parko direktorė Nijolė Eidukaitienė ramina, kad vandens lygis vasarą visada nukrisdavo, tačiau pripažįsta, kad šiemet galimai baltarusių iškrėstas pokštas Lietuvai sukėlė nerimo.

„Taip, šiemet buvo pasiekta kritinė vandens lygio mariose riba, – reziumavo direktorė. – Gerai tik tai, kad žuvų nerštas jau buvo pasibaigęs, paukščiai išperėję jauniklius, todėl kažko ypatingai blogo lyg ir neatsitiko.“

„Žuvų gaišimo nepastebėjome ir negavome tokių signalų. Tiesa, tų nelietuviškų vėžių negyvų yra“, – kalbėjo direktorė.

„Gamta, švietimas ir kultūra Lietuvoje yra podukros. Jei elektrinei kažkas būtų atsitikę, tai tada visi sukiltų, sukrustų, o gamtai – nedidelė bėda“, – ironizavo direktorė.