Praėjusių metų pabaigoje vilniečiams butą įpirkti buvo sunkiau – rodo "Swedbank" būsto įperkamumo indeksas, pagal kurį vertinamos gyventojų galimybės įsigyti butą trijose Baltijos šalių sostinėse.

Rygoje ir Taline būstas tapo įperkamesnis.

"Būsto perkamumo indeksas ketvirtą 2011 m. ketvirtį, palyginti su ankstesniu, dėl sparčiau augančių butų kainų nukrito 1,7 punkto ir siekė 101,7. Vilniečių atlyginimai buvo vos 1,7 proc. didesni nei pakankami, norint įpirkti standartinį butą", – konstatavo "Swedbank" vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė.

Rygoje šio indekso reikšmė per ketvirtį išaugo 4,1 punkto, iki 145,6, o Taline – net 10,1 punkto, iki 154,3. Tai reiškia, kad Rygos gyventojų pajamos buvo 45,6 proc. didesnės nei pakankamos, o Talino gyventojų – 54,3 proc.

"Swedbank" būsto įperkamumo indeksas parodo, kaip standartinį 55 kv. m butą įperka namų ūkis, kurio pajamos siekia pusantro vidutinio atlyginimo. Namų ūkis butą įperka ir indekso reikšmė būna lygi 100 tuomet, kai naujai įsigyjamo būsto paskolos mėnesio įmoka yra lygi 30 proc. jo mėnesinių pajamų. Didėjanti indekso reikšmė reiškia, kad būsto paskolos įmokos sudaro vis mažesnę pajamų dalį – būstas tampa lengviau įperkamas.

Pasak "Swedbank" ekonomistės V.Šečkutės, 2011 m. ketvirtą ketvirtį, palyginti su trečiu, būsto įperkamumo skirtumas Vilniuje ir kitose dviejose Baltijos šalių sostinėse didėjo. Tai lėmė sparčiausias butų kainų augimas Vilniuje, kuris siekė 4,9 proc. To negalėjo atsverti 2,9 proc. ūgtelėję atlyginimai ir šiek tiek sumažėjusios palūkanos.

"Pakankamos butui įsigyti pajamos Vilniuje per ketvirtį išaugo 4,6 proc., iki 2853,4 lito, o Rygoje ir Taline sumažėjo atitinkamai 1,3 proc., iki 1943,6 lito, ir 0,9 proc., iki 2645,2 lito. Taigi, pakankamos pajamos Vilniuje buvo 7,9 proc. didesnės nei Taline, tačiau atlyginimai – beveik trečdaliu mažesni", – komentuoja ekonomistė.

Didelį teigiamą įperkamumo šuolį per ketvirtį Taline lėmė beveik stabilios butų kainos, kritusios palūkanos ir sparčiai, iš dalies dėl sezoniškumo, augę atlyginimai. O Rygoje įperkamumą daugiausia augino ketvirtinis butų kainų kritimas ir šiek tiek pakilę atlyginimai.

Butų kainų augimą Rygoje stabdė silpna paklausa. Palyginti didelės palūkanų normos ir didesnis gyventojų įsiskolinimo lygis stabdė jos augimą. Latvijos sostinėje, skirtingai nei Vilniuje ir Taline, paskutinį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu prieš metus, pirkimo–pardavimo sandorių skaičius krito.

Taline butų kainos augo sparčiausiai. Tai lėmė palyginti neaukštas nedarbo lygis, spartus atlyginimų augimas ir žemos palūkanų normos. Be to, įvedus eurą, Talinas tapo patrauklesnis ir užsienio investuotojams. Visa tai augino paklausą.

Vilniečiai pradiniam įnašui taupo metus ilgiau nei Rygos ar Talino gyventojai

Sutaupyti 15 proc. buto vertės dydžio pradiniam įnašui trumpiausiai truko Rygos ir Talino gyventojams. Jei namų ūkis Estijos ar Latvijos sostinėje kiekvieną mėnesį pradiniam įnašui atidėtų po 30 proc. savo atlyginimo, pradiniam įnašui reikiamą sumą sukauptų per dvejus metus ir mėnesį.

"Ilgiausiai – šiek tiek daugiau nei trejus metus – tenka taupyti vilniečiams, nes butų kainų ir atlyginimų santykis jiems nepalankiausias. Per ketvirtį šis santykis kiek pablogėjo, nes taupymo laikas Lietuvoje išaugo beveik trimis savaitėmis", – teigė V.Šečkutė.