Miesto vadovų grasinimai pastatų savininkus bausti už grafičiais apipaišytas sienas – šuniui ant uodegos. Kol kas savo pastatų nesusitvarkė ne tik absoliuti dauguma įspėtų savininkų, bet ir pati savivaldybė.

Terminą pratęsė

Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamentas birželio pabaigoje kreipėsi į 52 privačias įmones, namų administratorius, asociacijas ir valstybines įstaigas su prašymu sutvarkyti teplionėmis išpaišytus statinių fasadus. Juos sutvarkyti įpareigota iki liepos 16 d.

Iki pirmadienio savivaldybė sulaukė tik kelių įmonių raštų su patvirtinimu, kad savo fasadus nuvalė.

Liepos 16-ąją, pasiteiravus apie skelbtos akcijos rezultatus, savivaldybė pranešė, kad terminas pratęstas dar savaitei – iki liepos 23 d.

Ar įmonės teplionėmis išmargintus fasadus nusivalė, Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai tikrins jau po liepos 23-iosios. Asmenims, nesilaikantiems taisyklių, gali būti skirtas įspėjimas arba bauda iki 2 tūkst. litų.

Savivaldybė tikrina save

Beje, prieš kurį laiką sostinės meras Artūras Zuokas dievagojosi, kad ši švaros akcija nukreipta ne tik prieš privačių pastatų savininkus. Miesto meras žadėjo, kad savivaldybė susitvarkys ir jai pačiai priklausančius statinius, pavyzdžiui, tiltus. Šiandien akivaizdu, kad to neįvyko.

Kodėl savivaldybė, įpareigodama kitus tvarkytis, nenuvalo ar neuždažo piešinių ant jai pačiai priklausančių objektų? Pasirodo, savivaldybės darbuotojai dabar žymi ir jai priklausantį nesutvarkytą turtą.

Vilniaus miesto savivaldybės teigimu, atsakingi darbuotojai fiksuoja savivaldybei priklausančius pastatus, kurie išmarginti teplionėmis.

Savivaldybės įmonė „Grinda“, kaip teigiama pranešime, iki šiol nuvalė arba uždažė apie 240 kv. m sienų Vilniaus senamiestyje. Vis dėlto pačiame sostinės centre daugelis objektų vis dar mirga piešiniais: apipaišyti Vinco Kudirkos aikštės bortai, tiltai. Ypač nepasisekė Žaliajam tiltui – jis kaukolėmis ir įvairiais šūkiais „papuoštas“ bene gausiausiai. Nevykusiomis teplionėmis išmarginta ir taip daugelio ne itin mėgstama skulptūra „Krantinės arka“.

Kaip į kiaurą maišą

Pastatų, kuriuos yra apipaišę vandalai, naudotojams ir savininkams nerimą kelia ne tik piešinių nuvalymo ar uždažymo išlaidos, bet ir tokių investicijų laikinumas. Neturint kitų prevencinių priemonių, jau kitą dieną sutvarkius sienas gali rastis naujų grafičių.

Kultūros paminklų restauravimo bendrovės „Rūpintojėlis“ vadovas Stasys Leonardas Žilys „Vilniaus dienai“ yra sakęs, kad ant bendrovės pastato Klaipėdos gatvėje esančius piešinius uždažyti labai brangu. Be to, ši priemonė laikina – juos uždažius vandalai tuoj pat gali vėl išterlioti sienas. Bendrovei savo lėšomis teko imtis prevencinių priemonių: įsirengti stebėjimo kameras, pastatyti kiemo vartus.

„Tai skaudi problema, fasadus sutvarkyti kainuoja brangiai, žmonės investuoja daug pinigų – sakė S.L.Žilys. – Namą restauravome, sutvarkyti visą fasadą kainavo apie 100 tūkst. litų. Iš karto nudažius sienas ant vienos jų atsirado didžiulių piešinių. Be pastolių mes ten net negalime pasiekti, gal jie prisitaiko balionėlius, purkštuvus, kad taip išpaišytų. Paprastai nuvalyti neišeina.“

Bendrovės vadovo teigimu, dabar pastatą filmuoja stebėjimo kameros, saugo naujai pastatyti vartai. Tai apsaugo dar likusias švarias sienas.

„Apie paišytojus ant sienų praneša gyventojai, jie taip pat sugaunami sekant “šiltais pėdsakais„. Tačiau bene geriausiai prevenciškai veikia stebėjimo kameros“, – pritarė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Valdymo organizavimo skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėja Evelina Pagounis.