Kultūros paveldo sergėtojai šiurpsta Rasų kapinėse matydami griūvančius istorinių asmenybių paminklus, sutrešusius medžius, kurie kėsinasi ir į turistų gyvybes. Tačiau nei paveldosaugininkai, nei miesto valdžia kapinėms tvarkyti pinigų neturi.

Sovietmečiu atrodė padoriau

Liepos pradžioje Kultūros paveldo departamento (KPD) vadovė Diana Varnaitė kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, prašydama atkreipti dėmesį į apverktiną Rasų kapinių būklę. Mat KPD darbuotojai, patikrinę valstybės saugomas kapines, aptiko, kad apie 50 kapviečių yra labai blogos būklės: baigia suirti laidojimo rūsiai, jų atraminės sienelės, kai kur suvirtę ar įtrūkę antkapiai.

Tikrinant apžiūrėti tik keli kultūros ir valstybės istorijai reikšmingų asmenybių kapai, tačiau nė vienas jų nebuvo sutvarkytas. Dažnas jų apžėlęs, "pagerbtas" šiukšlių krūva.

Pastebėta, kad labiausiai apirusi šiaurinė kapinių tvoros dalis, kurią vargiai begalima vadinti tvora. Mat tvoros mūras vietomis išardytas, išgriuvę tarpai užlopyti vieliniu tinklu, kai kur praminti takai į privačias valdas. Apiręs mūras kelia pavojų išlikusiems autentiškiems šiaurinės tvoros fragmentams. Nerimą kelia ir kapinėse nepjaunami peraugę ir sutrešę medžiai.

"Aplankius Rasų kapines darosi liūdna ir graudu. Net sovietinio režimo laikais neteko matyti taip apleistų kapinių. Tokia paminklų, laidojimo rūsių ir atraminių sienelių būklė kelia grėsmę ir Rasų kapinių lankytojų saugumui. Kasdien Rasų kapines aplanko vidutiniškai šeši lenkų turistų autobusai, o savaitgaliais ir švenčių dienomis jų būna gerokai daugiau", – rašoma KPD kreipimesi.

Rūpestį užkrovė savivaldybei

Šiemet baigiama tvarkyti kapinių centrinė koplyčia, kuriai Kultūros ministerija atriekė 652 tūkst. litų, ir 26 tūkst. – Vilniaus miesto savivaldybė. Taip pat nutiestas pagrindinio tako ruožas nuo vartų iki centrinės koplyčios. Šie darbai Vilniaus savivaldybei kainavo dar 50 tūkst. litų.

Tačiau KPD Vilniaus teritorinis padalinys Vilniaus savivaldybės Miesto ūkio departamentui pateikė ir daugiau reikalavimų. Prašoma iki liepos 20 d. sutvarkyti Vilniaus garbės piliečio Sigito Lasavicko kapvietę ir jos aplinką bei Lietuvos karių kapus. Iki rugpjūčio 1-osios privalo būti atstatytas literatūros teoretiko ir istoriko Euzebijaus Slovackio kapo antkapis bei sutvarkyta aikštelė šalia kapvietės. Galiausiai iki rugpjūčio 28 d. privalu išardyti dar vienos kapvietės aptvėrimo pamatą ir nupjauti atraminę sienelę ardantį medį.

Taip pat nedelsiant reikalaujama pradėti paminklų, laidojimo rūsių, atraminių sienelių ir tvoros avarinės būklės likvidavimo darbus.

Gelbėti lėšų nėra

Tačiau Miesto ūkio departamento vadovas Juozas Gedvilas tik skėstelėjo rankomis – papildomiems darbams savivaldybės ižde lėšų nėra, o kultūros vertybių apsauga esą apskritai ne Miesto ūkio padalinio sritis. Mat Rasų kapines prižiūrinčiai bendrovei "Aketonas" savivaldybė moka tik už šienavimą, atliekų išvežimą, takų priežiūrą bei kapinių apsaugą.

"Bendrovė konkursą laimėjo ne paminklus, o kapines tvarkyti. Jose esantiems statiniams tvarkyti lėšų nenumatyta. Supraskite, mes tik eksploatuojame kapines. Už ten esančias saugomas vertybes atsakomybę turėtų prisiimti ir KPD, ne tik iš mūsų reikalauti. Gi negali šlavėjas prižiūrėti kultūros paveldo statinio", – aiškino J.Gedvilas.

Miesto ūkio klausimus kuruojantis Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius pabrėžė, kad KPD iškeltus reikalavimus įgyvendins tik tada, jeigu paveldosaugininkai patys pasirūpins darbų finansavimu.

"Jeigu kas skirtų pinigus, argi kas ginčytųsi? Mes ir patys labai norime, kad Rasų kapinės būtų sutvarkytos, bet šiuo metu patys neturime iš ko net už elektrą sumokėti. Ir taip jau savomis lėšomis pagrindinį kapinių taką sutvarkėme, kuriuo eidami prezidentai klupinėjo", – piktinosi vicemeras.

Kol kas tiksli būtinųjų darbų suma nežinoma. Vilniaus miesto savivaldybė artimiausiu metu ketina preliminariai suskaičiuoti, kiek kainuotų nurodyti darbai, ir kreiptis į KPD dėl finansavimo. Tik gavusi numatytas lėšas Vilniaus miesto valdžia galėtų skelbti konkursus istorinių kapinių atstatymo darbams vykdyti.

Faktai ir skaičiai:

Rasų kapinės įsteigtos 1796 m.

Iš pradžių kapines juosė medinė tvora, tačiau per prancūzų karvedžio Napoleono Bonaparto žygį ji buvo sudeginta.

Naują mūrinę tvorą Rasų kapinėse 1820 m. pastatė misionieriai.

Rasų kapines sudaro kelios kalvelės. Viena iš jų vadinama Angelų kalneliu, kuriame būdavo laidojami vaikai.

Įžymybių poilsio vieta

Kapinėse palaidota daug mokslininkų, menininkų, visuomenės veikėjų:

Jonas Basanavičius – lietuvių patriarchas, visuomenės veikėjas;

Kazys Boruta – rašytojas;

Petras Cvirka – rašytojas;

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – dailininkas, kompozitorius;

Liudas Gira – rašytojas;

Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis – dramaturgas, publicistas, draudžiamos spaudos platintojas;

Juozapas Montvila – bankininkas, labdarys;

Juzefo Pilsudskio – lenkų politiko, maršalo – širdis;

Vincas Mykolaitis-Putinas – rašytojas;

Balys Sruoga – ir Vanda Daugirdaitė-Sruogienė – rašytojas ir jo žmona istorikė, pedagogė, visuomenės veikėja;

Jurgis Šlapelis – kalbininkas, vertėjas, gydytojas, kultūros ir politinis veikėjas;

Jonas Vileišis – visuomenės veikėjas;

Petras Vileišis– visuomenės veikėjas;

Mykolas Romeris – Lietuvos konstitucinės teisės kūrėjas.