Islandijoje išsiveržęs ugnikalnis sujaukė lėktuvais keliauti planavusių europiečių planus. Ugnikalnio išmestoms dalelėms padengus du trečdalius Lietuvos teritorijos, paralyžiuotas ir mūsų oro uostų darbas.

Vulkaninių pelenų skliautas

Vakar vakarinę Lietuvos dalį pasiekus vulkaninių pelenų debesims, uždaryti visi šalies oro uostai. Lėktuvai neskrido į Kauno, Vilniaus, Palangos oro uostus ir iš jų. Priešpiet pelenai apgaubė du trečdalius mūsų šalies teritorijos.

Lietuvos oro erdvę prižiūrinčios įmonės "Oro navigacija" generalinis direktorius Algimantas Raščius dar penktadienio rytą prognozavo, kad dėl Islandijos ugnikalnio išsiveržimo užterštos oro erdvės Lietuvoje lėktuvai nekils ir nesileis iki 15 val.

"Dabar oro uostų nedarbo statusas – neapibrėžtas, – popiet kalbėjo "Oro navigacijos" pamainos viršininkas Alfonsas Ivanauskas. – Gali būti, kad oro uostai darbą atnaujins dar šiandien, o galbūt rytoj, poryt ar dar vėliau."

Jis pasakojo, kad palaikydami ryšį su kaimyninių valstybių oro erdvę prižiūrinčiomis įmonėmis, "Oro navigacijos" darbuotojai derina veiksmus su jais.

Štilis, kokio dar nebuvo

Kauno tarptautinio oro uosto Skrydžių valdymo bokšte sumontuotos modernios įrangos ekranuose – nė vieno judančio objekto. Tai – atšauktų skrydžių daugelyje Europos valstybių pasekmė.

Kauno skrydžių centro valdytojai Rimantas Sutkauskas ir Grigorijus Archipovas penktadienį tik dairėsi ir diskutavo, kada bus priimtas sprendimas atnaujinti skrydžius.

"Keista, kad tokie tušti ekranai, tokio vaizdo dar nesu matęs", – stebėjosi kelių dešimtmečių patirtį turintis R.Sutkauskas.

Skrydžiai iš Kauno tarptautinio oro uosto atšaukti vakar ryte. Kai kuriose Europos šalyse oro uostų darbas sustabdytas dar ketvirtadienį, todėl į Kauną atskridę du lėktuvai užvakar neišskrido pagal grafiką į Londoną.

"Dabar nežinia, kuriam laikui viskas sustojo. Belieka laukti naujos informacijos ir stebėti žinias apie ugnikalnį", – sakė G.Archipovas.

Pavojinga lėktuvams

R.Sutkauskas įsitikinęs, kad iš Kauno lėktuvai kils ir čia leisis tik tada, kai visiškai neliks grėsmės. Specialistas pabrėžė, kad ugnikalnio skleidžiamos dulkės yra pavojingos.

"1982 m. "British Airways" lėktuvas Indonezijoje pateko į vulkaninį debesį ir sustojo visi jo varikliai. Sklęsdamas lėktuvas sėkmingai nusileido, niekas nenukentėjo", – pavyzdį pateikė R.Sutkauskas.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, vienas pavojingiausių reiškinių skrydžių saugai yra vulkaninės kilmės pelenų išmetimas ir jų judėjimas atmosferoje. Įkaitę iki tūkstančio laipsnių pelenai patenka į lėktuvų turbinas ir gali jas užkimšti ar išlydyti detales bei sukelti avarijas.

Užstrigo Brėmene

Savaitės pradžioje į Brėmeną Vokietijoje darbo reikalais išvykusi kaunietė, kaip ir šimtai tūkstančių kitų europiečių, atsidūrė keblioje padėtyje – uždarius oro uostus neliko greičiausio susisiekimo būdo.

Prieš kelias dienas "Ryanair" lėktuvu iš Kauno į Brėmeną išskridusi moteris vakar apie pietus turėjo išskristi atgal į Kauną.

"Deja, šįryt mums pranešė, kad visi skrydžiai atidėti maždaug parai. "Ryanair" atstovas mums pasiūlė važiuoti traukiniu iki Hanoverio, iš jo – į Rytų Berlyną, po to į Varšuvą, o iš jos autobusu į Kauną. Žodžiu, nežinia, kada mes būsime Kaune", – neslėpdama nerimo pasakojo kaunietė.

Priešpiet kaunietei pranešė, jog rytoj iš Vokietijos keleivius į Kauną parveš bendrovės "Ecoline" autobusas.

"Pro viešbučio langą matau, jog apsiniaukę. Ketvirtadienio vakarą saulei leidžiantis buvo giedra", – pasakojo Brėmene viešinti kaunietė.

Meras: traukiniai perpildyti

Ketvirtadienį vakare iš Briuselio turėjęs grįžti Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas įstrigo Belgijoje. Ten taip pat atšaukti visi skrydžiai.

"Vakar dar buvo juokinga, o šiandien jau nebe: neįsivaizduoju, ar pavyks į Kauną grįžti iki pirmadienio, nes oro uostai uždaryti, traukiniai perpildyti ir net nėra galimybės išsinuomoti automobilį", – pasakojo meras. Jeigu nepavyks išsinuomoti automobilio, jis ketina prašyti, kad kas nors iš Lietuvos atvažiuotų jo paimti.

A.Kupčinskas apie ugnikalnio išsiveržimą sužinojo užvakar dar prieš 17.30 val., kai turėjo pakilti jo lėktuvas iš Briuselio. Interneto portale perskaitęs naujienas meras gerokai prieš skrydį atvyko į oro uostą pasidomėti, ar jo skrydis neatidėtas.

"Sužinojau, kad niekas neketina mūsų registruoti, todėl iškart kreipiausi į aviakompaniją SAS, kurios darbuotojai, kiek pasvarstę, pasiūlė apsistoti viešbutyje vieną dieną. Priešingu atveju būtų tekę nakvoti ant lagaminų", – kalbėjo meras.

Į kelionę pasiimta kreditinė kortelė labai pravertė ir kol kas sunku numatyti, kiek reikės pinigų, nes nežinia, kiek laiko teks užtrukti svetur. Jis abejoja, ar bus atlygintos patirtos išlaidos, bet džiaugiasi, kad bent nakvynė nekainavo.

Anot jo, oro uoste tvyro įtampa, visos patalpos perpildytos, žmonės stumdosi, kliūva tempiami lagaminai.

"Tokioje spūstyje dar nesu buvęs", – atsiduso meras.

Kitą savaitę, trečiadienį, A.Kupčinskas yra suplanavęs vykti į ES Regionų komiteto išvažiuojamąjį posėdį Ispanijoje. Turėtų skristi maršrutu Kaunas–Ryga–Barselona–Grenada, paskui važiuoti autobusu į Jaen miestą.

Keleiviais privalo pasirūpinti

Kadangi skrydžiai atšaukti dėl stichinės nelaimės, keleiviai neturi teisės į papildomą finansinę kompensaciją, kurią jie gauna, kai skrydis atidedamas arba atšaukiamas dėl oro vežėjo kaltės.

Tačiau Europos Komisija atkreipia dėmesį, kad oro bendrovės turi pasirūpinti keleiviais tinkamai.

"Europoje keliaujantiems asmenims ši padėtis kelia didžiulių sunkumų. Ji gali būti laikoma išimtine. Tačiau svarbu keleiviams priminti, kad šiomis aplinkybėmis lieka galioti ES oro keleivių teisės", – vakar į vežėjus kreipėsi už transportą atsakingas Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Siimas Kallasas.

Anot jo, keleiviai turi teisę gauti informaciją iš oro vežėjų apie savo teises, situacijos permainas, skrydžio atidėjimą ar atšaukimą. Žmonės privalo būti aprūpinti gėrimais, maistu, prireikus ir nakvyne.

Neįvykusių skrydžių keleiviai taip pat turi teisę pasirinkti kompensaciją už bilietą ar alternatyvią kelionę.

Sveikatai pavojaus nėra

Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Romutė Filomena Smolskienė teigia, kad kol kas dėl virš Lietuvos tvyrančių vulkaninių pelenų pavojus mūsų sveikatai nekyla.

"Esame saugūs, papildomai saugotis nereikia", – sakė ji ir pridūrė, kad jeigu būtų priešingai, apie grėsmes centras skubiai informuotų visuomenę per visus įmanomus kanalus.

Sveikatos apsaugos ministerija informuoja, kad artimiausiu metu debesys turėtų išsisklaidyti ir prarasti intensyvumą. Šiuo metu jie tvyro Šiaurės Europoje, po truputį judėdami Didžiosios Britanijos, Škotijos, Nyderlandų Karalystės ir Belgijos link. Vulkaniniai pelenai į žemę nekrenta, debesys pakilę aukštai, todėl pavojaus žmonių sveikatai nėra. Tačiau lėktuvams šie reiškiniai nėra palankūs – išsiveržus vulkanui į 11 km aukštį pateko smulkios uolienų dalelės, kurios kelia pavojų lėktuvų varikliams.

Vulkaniniai pelenai yra mažos nelygaus paviršiaus mineralinių uolienų dalelės bei smėlio ir nuosėdų dydžio vulkaninis stiklas (mažesnės nei 2 mm skersmens), išsiveržę iš vulkano. Labai mažos pelenų dalelės gali būti mažesnės nei 0,001 mm.

Nors ir vadinami pelenais, vulkaniniai pelenai nėra degus produktas kaip minkšta puri medžiaga, kuri išsiskiria deginant medieną, lapus, popierių. Vulkaniniai pelenai yra kietos, netirpios vandenyje, dalelės. Ore vulkaniniai pelenai ir dujos greitai kyla į viršų, neretai pakyla daugiau nei iki 30 tūkst. pėdų (apie 9 km) aukštį. Vėjas gali greitai nupūsti pelenus nuo vulkano formuodamas išsiveržusius debesis. Kai debesys nešami pavėjui nuo išsiveržusio vulkano, pelenai, kurie iškrenta iš debesų, tampa mažesnio dydžio ir formuojasi retesni sluoksniai. Pelenų debesys gali keliauti tūkstančius kilometrų, šiek tiek cirkuliuodami žemėje.

Atšaukti neribotam laikui

Kauno oro uosto interneto portale vakar skelbta, jog registracija skrydžiui į Londono Stanstedo oro uostą atšaukta. Šis skrydis buvo numatytas vakar 12 val.

Prieš 15 val. "Ryanair" lėktuvai turėjo pakilti į Brėmeną ir Dubliną, šie skrydžiai iš Kauno taip pat atšaukti.

17 val. iš Kauno oro uosto lėktuvai turėjo pakilti dviem kryptimis – į Liverpulį ir į Londoną. Šių skrydžių keleiviams grąžinami pinigai.

Vilniaus oro uostas tinklalapyje skelbia, kad skrydį iš Stokholmo penktadienį atšaukė "Skyways", iš Kopenhagos – SAS, o iš Briuselio "Brussels Airlines".

Atitinkamai "Chech Airlines", LOT, SAS, "airBaltic" ir "Skyways" neplanuoja penktadienį vykdyti dalies skrydžių iš Vilniaus.

Vilniaus oro uostas, kuris buvo uždarytas penktadienio naktį, planavo atnaujinti skrydžius nuo 9 val., jei sąlygos skrydžiams pagerės. Paskutinis orlaivis iš Rygos į Vilnių atskrido penktadienio naktį, apie 0.30 val. nakties.