Įsigudrinusiems kepsnines savo balkone kurti vilniečiams nerūpi nei tokias pramogas draudžiančios taisyklės, nei skundai aukščiau gyvenančių kaimynų, priverstų kvėpuoti dūmais.

Karštą vasaros dieną ant grotelių kepamų kepsnių kvapas pasklinda ne tik gamtoje prie ežero. Pasivaikščiojus Vilniaus gyvenamuosiuose rajonuose alkanam taip pat gali pradėti tįsti seilė - kepsnius ar šašlykus iš miesto neišvažiavę vilniečiai kepa tiesiog balkonuose ar kiemuose prie pat namų.

Aromatas - viliojantis, tačiau kaimynų tokie kvapai anaiptol nedžiugina.

“Vasarą atsidarau langą įsileisti gryno oro, tačiau vietoj to turiu kvėpuoti kaimynų kepsnių dūmais. Nepatinka ir kai žemiau gyvenantys balkone rūko, o smarvė atitenka man, tačiau palyginus su kepsniais cigaretės dar buvo juokas", - piktinosi Antakalnyje gyvenanti vilnietė Nijolė.

Į policiją moteris nesikreipė - nenorėjo papildomų rūpesčių ir konfliktų su kaimynais. Turbūt panašiai mąsto ir kiti vilniečiai. Nors besiguodžiančių dėl šios problemos interneto forumuose apstu, pareigūnų pagalbos ieškoti niekas neskuba.

„Keletą skundų dėl grilių daugiabučiuose namuose esame turėję, bet tai buvo išskirtiniai atvejai", - sakė Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo tarnybos atstovė Edita Zdanevičienė. Pasak jos, daugiabučių namų gyventojai dažniau kreipiasi dėl kitokių kaimynų pažeidimų: neatsargiai laikomų pavojingų medžiagų bendrose patalpose, neteisėtų patalpų pertvarkymų, pažeidžiant priešgaisrinės saugos reikalavimus ir pan.

Pagal bendrąsias priešgaisrinės saugos taisykles naudoti atvirą ugnį gyvenamųjų namų balkonuose, lodžijose draudžiama. Šašlykines, kepsnines, buitines krosneles naudoti leidžiama ne arčiau kaip 6 m nuo statinių ir kitų degių daiktų ar medžiagų.

Už šių taisyklių nesilaikymą piliečiai gali būti nubausti nuo 25 iki 250 litų, o pareigūnai, įmonės, įstaigos - nuo 100 iki 2000 litų baudomis.