Nacionalinis muziejus nebekovos, kad paminklas Jonui Basanavičiui atsirastų K. Sirvydo skvere, o ne prie Lietuvos nacionalinės filharmonijos, kaip siūlo Vilniaus savivaldybė, portalui LRT.lt teigia muziejaus direktorė Birutė Kulnytė. „Lietuvos nacionalinė filharmonija – ne ta vieta, kur reikia statyti paminklą. [...] Savivaldybė turi savo motyvų. Sveiku protu to suprasti neįmanoma“, – dėl savivaldybės užsispyrimo apgailestauja B. Kulnytė.
Antradienį Vilniaus mero patarėja architektūrai Dalia Bardauskienė informavo, jog skulptūra J. Basanavičiui turėtų iškilti prie Lietuvos nacionalinės filharmonijos Vilniuje.
Anot jos, galutinai apsispręsti bendrai dirbusiems savivaldybės ir Kultūros ministerijos ekspertams padėjo Vilniaus savivaldybės tinklalapyje vykdytos visuomenės apklausos rezultatai.
„Didesnė dalis žmonių, 56 procentai, palaikė Filharmoniją. Kadangi buvo pavedimas Kultūros ministerijai ir mums, darome rytoj [trečiadienį – LRT.lt] bendrą posėdį, pasirašome ir apsisprendžiame, kad yra Filharmonija ir taškas“, – antradienį BNS sakė D. Bardauskienė.
Kitai svarstomai vietai – K. Sirvydo skverui – D. Bardauskienės teigimu, priešinosi didesnė dalis diskutavusių ekspertų, taip pat Kultūros paveldo departamento atstovai. Jie įžvelgė kliūčių, nes ši teritorija esą įeina į buvusio Vilniaus žydų geto teritoriją ir, kad būtų galima statyti paminklą, tektų peržiūrėti kai kuriuos teisės aktus. Ji nurodė, kad iš 14 pasisakiusiųjų ekspertų „šeši rėmė K. Sirvydo skverą“.
Nacionalinio muziejaus direktorė B. Kulnytė teigia, jog internetinis balsavimas viską pasako apie šio paminklo statybas.
„Mes visą laiką sekėme ir, kadangi įtarėme tokius dalykus, vis atsispausdindavome duomenis. Nedidele persvara pirmavo K. Sirvydo skveras. Žinote, kai žmogus neturi ką pasakyti ir aiškina, kad ten yra žydų kvartalas... Yra labai konkretus žmonių, specialistų pasakymas, kad yra tik ten vieta, o jei yra iš kitos pusės interesas...“, – komentavo direktorė.
Portalui LRT.lt perklausus, koks interesas gali būti statyti paminklą prie Filharmonijos, o ne K. Sirvydo skvere, B. Kulnytė kalbėjo: „K. Sirvydo skvere turi būti užstatymas pastatais. Jei paveldo specialistai aiškina, kad ten yra senamiestis ir negalima tame skvere statyti, nesuprantu, kaip galima tuomet statyti namus? Jei neranda J. Basanavičiaus skulptūrai vietos, nebėra apie ką kalbėti. Istorijos instituto istorikai ir vadovas taip pat pasisakė už K. Sirvydo skverą. Jei specialistų nebereikia, tegyvuoja sugedę balsavimai internetu.“
Nacionalinio muziejaus direktorė teigė negalinti atsakyti, kaip pasibaigs diskusijos dėl vietos paminklui: „Aš nežinau, muziejus pasitraukia, nes akivaizdu, kad tai – ne ta vieta, kur reikia statyti. Ten yra nugriauto namo vieta, ten yra XVI a. pastatai po grindiniu. Ten visiškai nėra erdvės tokiai skulptūrai ir tai tikrai bus netikęs projektas, ir muziejus tame niekaip nedalyvaus.“
Paminklo J. Basanavičiui pastatymas numatytas vyriausybės patvirtintoje Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programoje.
Valstybės atkūrimo 100 metų bus minimas 2018 metais, tačiau vicemeras vylėsi, kad paminklą pavyks pastatyti anksčiau.
Naujausi komentarai