Pereiti į pagrindinį turinį

Panemunės tiltas: kodėl po kiekvieno sugriovimo jis atstatomas?

2013-05-12 20:00
Panemunės  tiltas: kodėl po kiekvieno sugriovimo jis atstatomas?
Panemunės tiltas: kodėl po kiekvieno sugriovimo jis atstatomas? / Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

Turtinga Panemunės tilto istorija byloja, kad šis inžinerinis įrenginys visais laikais buvo nepaprastai vertinamas ir po kiekvieno sugriovimo atstatomas.

Pirmojo pasaulinio karo metais, 1916 m., tarp Panemunės ir Šančių vokiečiai pastatė laikiną tiltą ant medinių polių. Tarpukariu šalia senojo tilto 1927 m. imta statyti betoninį. Statant neatlaikė senojo tilto atramos – tiltas įgriuvo.

Naują tiltą 1928 m. pastatė Lietuvos kariuomenė, ir gyvenimas Aukštojoje Panemunėje atsigavo. Smėlėti Nemuno krantai Aukštojoje Panemunėje ir prie jų priartėję pušynai savaitgaliais viliojo miestiečius. Šioje vietovėje pradėjus dalyti sklypus ir juose statyti vilas bei vasarnamius, nuo 1926 m. poilsiautojų srautas dar labiau išaugo – Aukštoji Panemunė išpopuliarėjo kaip vasarvietė.

1933 m. Panemunė paskelbta kurortu. Čia jau veikė mineralinio vandens gydykla su voniomis ir sanatorija, kurioje buvo įrengtos kvarco lempos, purvo vonios, dietinė valgykla. Nemune buvo tikrinama vandens kokybė, veikė du pliažai, kurie buvo pilni žmonių, vasarojusių vietinių gyventojų namuose. Kasmet iš gyventojų buvo surenkama 1200 litų, o iš vasarotojų – 9000 litų kurorto mokesčio.

Antrojo pasaulinio karo metais sugriovus tiltą, panemuniečiai miestą pasiekdavo tik valtimis ir keltu, kuris plukdydavo ir arklius su vežimais. „Kadangi tėvai pokariu gyveno Panemunėje, aš gimiau namuose, nes jokia gimdyvė nebūtų sutikusi plaukti į ligoninę valtimi. Juk visi žinojo apie vieną pavasarį tarp ledų apvirtusią valtį ir nuskendusius žmones. Tik penktojo dešimtmečio pabaigoje atsirado “beždžionių„ tiltas“, – pasakojo Panemunės gyventojas Gintautas Laurinavičius.

1957 m. buvo pastatytas gelžbetoninis tiltas, ir Panemunės paplūdimiuose bei šile vėl užvirė gyvenimas: poilsiautojai kaitinosi smėlėtoje pakrantėje, aikštelėse jaunimas žaidė tinklinį, krepšinį. Beje, čia buvo galima pamatyti žaidžiančius Rimą Kurtinaitį ir Arvydą Sabonį.

Visi buvę prie paplūdimio pastatai, šuolių į vandenį bokšteliai pamažu sunyko. Veikė tik pavieniai kioskai, palaikė valgyklėlė, o pušyne – pionierių stovykla.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų