Pereiti į pagrindinį turinį

Panemunės tilto statyba gali vėluoti kone ketverius metus

2013-02-14 09:00
Panemunės tilto statyba gali vėluoti kone ketverius metus
Panemunės tilto statyba gali vėluoti kone ketverius metus / Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

Kauno savivaldybė, naujam Panemunės tiltui žadėjusi milijonus, pernai skyrė tik trupinius, tad tiltą rekonstruojanti bendrovė „Kauno tiltai“ ėmė naudoti savo lėšas. Susisiekimo ministras kauniečių ir tilto statytojų raminti neskuba.

Pakibo ant plauko

Pernai vasarą uždaryto Panemunės tilto rekonstrukcija lėtėja. Tiltas nugriautas, o naujam statyti pinigų nėra. Pagal sutartį, pasirašytą tarp savivaldybės ir „Kauno tiltų“, naujasis tiltas į Panemunę turėjo būti nutiestas 2014 m. rudenį.

„Kauno tiltai“ neslepia, kad jei ir toliau negaus žadėtų pinigų, tilto rekonstrukcija užsitęs. Per beveik aštuonis Panemunės tilto rekonstrukcijos mėnesius dėl stringančio finansavimo atlikta tik dešimtadalis planuotų darbų.

Naująjį Panemunės tiltą numatyta pastatyti per 30 mėnesių, tad pagal dabartinę spartą jis būtų užbaigtas tik 2017 m. pabaigoje – beveik ketveriais metais vėliau, nei planuota.

Visą šį laiką tilto laukiantys aplinkinių miestelių ir rajonų gyventojai ir toliau turėtų važinėti aplinkkeliais. Tiesa, tai – blogiausias scenarijus.

„Nugriauta senoji tilto perdanga, išardytos krantinės tilto atramos, sukalta spraustasienė, įrengiami gręžtiniai tilto poliai, rengiamas laikinasis tiltas. Tiesa, jis bus skirtas sunkiajai technikai važiuoti, o ne žmonėms, kaip daug kas mano“, – nudirbtus darbus vardijo „Kauno tiltų“ atstovė spaudai Rimantė Jablonskytė. Ji neslėpė – padaryta gerokai mažiau, nei tikėtasi.

„Esant dabartiniam finansavimui, atlikta tik apie 10 proc. visų darbų, nors teoriškai turėjo būti atlikta apie 30 proc.“, – konstatavo R.Jablonskytė.

Reikia pinigų? Pinigų nėra

Visiems rekonstrukcijos darbams atlikti buvo numatyta 100 mln. litų, maždaug po trečdalį šios sumos skiriant kasmet – už šiuos pinigus ir turėjo būti atliekami darbai.

„Būtent nuo rekonstrukcijai skiriamo finansavimo priklauso ir tilto rekonstrukcijos pabaigos terminas. Kauno savivaldybė žadėjo skirti apie 30 proc. visos tiltui rekonstruoti reikalingos sumos, o likusią dalį – 70 proc. – Susisiekimo ministerija“, – sakė R.Jablonskytė.

Pernai iš planuotų 35 mln. litų tilto rekonstrukcijos darbams buvo skirti tik 5,5 mln. litų.

4,7 mln. litų skyrė Vyriausybė iš Kelių priežiūros ir plėtros finansavimo programos, 0,8 mln. litų – Kauno savivaldybė. Dar 5 mln. litų, kad darbai nesustotų, skyrė pati bendrovė „Kauno tiltai“.

Už šią sumą „Kauno tiltai“ pradėjo pirkti reikalingas darbams statybines medžiagas, ėmė užsakyti tilto konstrukcijų gamybą ir projektavimo darbus.

Save ramina viltimi

„Nesibaiminame, kad neatgausime savo investuotų lėšų, tačiau mums reikalingas aiškumas“, – tarė „Kauno tiltų“ atstovė R.Jablonskytė.

„Bendrovė didelė, dirba apie 800 žmonių, turime organizuoti jų veiklą, planuoti išteklius, statybinių medžiagų pirkimą ir gamybą, laiku atsiskaityti su tiekėjais, išmokėti algas. Neišspręstas tilto rekonstrukcijos finansavimo klausimas apsunkina mūsų veiklą“, – neslėpė ji.

„Šiemet tilto rekonstrukcijos darbams vėl planuojama skirti 35 mln. litų, – sakė R.Jablonskytė. – Bet tai yra tik planai – tokie jie buvo ir pernai.“

„Lieka tikėtis, kad gal ir skirs“, – liūdnokai apie viltį šiais metais sulaukti žadamo finansavimo kalbėjo „Kauno tiltų“ atstovė.

Tik Kauno reikalas

Paklaustas, ar buvo susitarimas, kad Kauno savivaldybė su Susisiekimo ministerija dalysis Panemunės tilto statybos finansavimo našta ir 70 proc. lėšų skirs ministerija, 30 proc. – savivaldybė, susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus patarėjas Ričardas Slapšys atšovė: „Taip sako Kauno meras.“

„Iš Vyriausybės rezervo fondo Panemunės tiltui ir A.Juozapavičiaus prospekto darbams pernai buvo skirta 5 mln. litų, – aiškino R.Slapšys. – Panemunės tiltas yra vidinis Kauno tiltas ir jis nejungia, pavyzdžiui, kokių nors valstybinių kelių. Dėl to šiuo metu ieškoma būdų, kaip šį klausimą išspręsti.“

„Dabar sakyti, kad tie pinigai vienokiu ar kitokiu būdu bus skirti, dar ankstoka“, – tarė susisiekimo ministro patarėjas.

Kaune apsilankiusį ministrą R.Sinkevičių Kauno meras Andrius Kupčinskas įtikinėjo, kad ministerija turi bent 70 proc. prisidėti prie susprogdinto Panemunės tilto statybos.

Tada susisiekimo ministras teigė įsiklausysiąs į pageidavimus ir pasiūlymus, tačiau nepažadėjo, kad juos tenkins.

„Yra svarbesnių kelių nei keliai į sodus“, – gana arogantiškai pareiškė R.Sinkevičius.

Mero nekamuoja baimė

„Praėjusią savaitę buvau susitikęs su Ministru Pirmininku Algirdu Butkevičiumi, prieš tai kalbėjau ir su R.Sinkevičiumi. Pateikiau sumas, kurių reikėtų Panemunės tiltui – niekas neatsisako darbų tęstinumo, tačiau reikės rasti sprendimus“, – gana optimistiškai nusiteikęs Kauno meras A.Kupčinskas.

Jo teigimu, jei šiais metais Vyriausybė skirtų Panemunės tiltui 20 mln. litų, tai Kauno savivaldybė rastų 10 mln. litų. Kada ir kas padengs praėjusių metų trūkumą, lieka neaišku.

„Viskas dėl pinigų turėtų paaiškėti kovo mėnesį. Vyriausybės atstovams argumentavau, kad nors Panemunės tiltas ir nejungia svarbių magistralių, jis gyvybiškai svarbus vidiniam miesto susisiekimui. Vien dėl papildomų autobusų, kurie važinėja apylanka, per metus prarandame apie 3 mln. litų“, – kalbėjo A.Kupčinskas.

Naujausi komentarai

Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų