Lietuva į Šengeno erdvę įsiliejo prieš septynis mėnesius. Žmonės per sieną į ES šalis gali keliauti laisvai. Tačiau pasieniečiai neatmeta galimybės, kad sienos apsauga bus sugriežtinta.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas generolas Saulius Stripeika interviu „Vilniaus dienai“ sakė, kad Lietuvai tapus visateise Šengeno zonos nare iš esmės pasikeitė pasieniečių darbo pobūdis: neliko pasieniečių ties Latvijos ir Lenkijos sienomis, sustiprinta Kaliningrado srities ir Baltarusijos pasienio apsauga.
„Darbo mažiau, tačiau atsakomybė didesnė. Saugome ne tik Lietuvos, bet ir išorines ES sienas – tai reiškia, kad esame atsakingi 27 valstybių piliečiams“, – taip trumpai pokyčius apibūdino S.Stripeika.
Vadas tikino, kad etatų skaičius VSAT nesumažėjo – tiesiog pajėgos buvo perskirstytos, įkurtos naujos rinktinės.
Sienų apsaugai stiprinti įsteigta Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės valdyba. Pagrindinis šios valdybos uždavinys – darbas su nelegaliai į Lietuvą atvykusiais ar pernelyg ilgai užsibuvusiais užsienio valstybių piliečiais.

Intelektualūs nelegalai

Generolo teigimu, sumažėjus saugomų sienų ilgiui sumažėjo ir sulaikomų nelegalų skaičius. Anksčiau į Lietuvą daugiausia veržėsi moldavai, ukrainiečiai, dabar daugiau atvyksta iš Rusijos, Gruzijos, pasitaiko ir iš Afrikos valstybių. Paprastai nelegaliai bandoma pakliūti į Vakarų valstybes, tačiau būna ir prašančių prieglobsčio Lietuvoje.
„Jau nebe tie laikai, kai sienas buvo bandoma kirsti slepiantis automobilio bagažinėje. Dabar daugiausia vadinamųjų intelektualių nelegalų, kurie naudojasi svetimais ar padirbtais dokumentais“, – pasakojo generolas. Kitas populiarus būdas kirsti Lietuvos sieną – naudotis vedlių paslaugomis. Tačiau pasieniečiai teigia turintys pakankamai įrangos tokiems pažeidėjams susekti – mobilios grupės naktimis patruliuoti sėda į automobilius, kuriuose įdiegta infraraudonųjų spindulių technika. Į šilumą reaguojantys prietaisai padeda pamatyti kiekvieną šilumą skleidžiantį objektą – ar tai būtų lapė, ar žmogus.
Sienos pažeidėjus susekti padeda tokios laiko patikrintos priemonės kaip suartas ruožas pasienio zonoje. Paliktais pėdsakais sekti pasiunčiami kinologai su tarnybiniais šunimis.

Rusai prasčiau parengti

Daugiausia sunkumų Lietuvos pasieniečiams kelia Kaliningrado srities siena– čia knibžda kontrabandininkų.
„Rusijos pasieniečiai yra prasčiau pasirengę negu mes – jiems trūksta technikos ir žmonių. Šias problemas neseniai Maskvoje aptarėme su pirmuoju Rusijos federalinės saugumo tarnybos direktoriaus pavaduotoju, Pasienio tarnybos vadovu armijos generolu Vladimiru Proničevu – stengėmės jį įtikinti, kad daugiau dėmesio skirtų Kaliningrado srities ir Lietuvos sienos apsaugai. Iki šiol aukšti Rusijos pareigūnai šnekėdavo, kad dėl šios sienos jų valstybė bėdų neturi, tai ir investuoti čia neverta. Bet per susitikimą jų nuomonė pakito, ir tikiuosi, kad kontrabandininkams bei nelegalams bus dar sunkiau pereiti į mūsų pusę“, – vylėsi S.Stripeika.

Kontrabandos mažėja

Generolas džiaugėsi, kad kontrabandos mastas per metus sumažėjo. ES finansavus naują pasienio kontrolės techniką bei perskirsčius pasieniečių pajėgas Kaliningrado srities ir Baltarusijos sienos yra dar sunkiau įveikiamos: šiemet iš Kaliningrado srities kontrabandos bandyta gabenti ir sulaikyta tris kartus mažiau nei tuo pačiu laiku pernai. Bandymų nelegaliai pakliūti iš Rusijos į Lietuvą sumažėjo nuo 77 praėjusių metų pirmą pusę iki 29 šiemet.
Nors Lietuvos ir Rusijos politiniai santykiai nėra itin šilti, VSAT vadas teigė, kad pasieniečių darbui politika netrukdo. „Visi esame profesionalai ir palaikome gerus dalykinius santykius tiek su rusais, tiek su baltarusiais. Kartu vykdome nelegalų ar kontrabandos sulaikymo operacijas. Tegu politikai ginčijasi – mes dirbsim savo darbą“, – kalbėjo S.Stripeika.

Krepšinio sirgaliai ramesni?

Pasieniečiai šiemet džiaugėsi neįprastai ramiu pavasariu ir vasara. „Anksčiau atšilus orams iškart pasipildavo mokinių ekskursijos į gretimas valstybes. Įsivaizduokit: atvažiuoja prie sienos autobusas su trisdešimčia vaikų ir kurio nors iš jų dokumentai netvarkingi – nėra leidimų, sutikimų. Autobusas laukia, auklėtojai nerimauja, o pasieniečiams reikia spręsti, kur vaiką padėti – išleisti negali, o vieno irgi nepaliksi“, – dar neseną realybę prisiminė generolas. Jis džiaugėsi, kad dabar tokių nesklandumų nėra – tėvų sutikimo vykstant į Šengeno zonos valstybes nereikia.
Nors Šengeno zonos valstybės atsisakė vidaus sienų, esant reikalui gali būti grąžinama senoji dokumentų patikros tvarka sausumos, jūrų ar oro keliais atvykstantiems svetimšaliams. Taip šią vasarą per Europos futbolo čempionatą pasielgė Austrija.
Bet S.Stripeika nemano, kad 2011 m., kai Lietuvoje vyks Europos krepšinio čempionatas, mums reikės sekti austrų pavyzdžiu – esą krepšinio aistruoliai ne tokie pavojingi visuomenei kaip futbolo. „Bet tai ne nuo mūsų priklauso. Kaip valdžia nuspręs, taip ir elgsimės“, – pabrėžė VSAT vadas.