Neįleidžia į slėptuvę
Dėl savo saugumo sunerimę vieno sostinės daugiabučio gyventojai prašo savivaldybės nacionalizuoti namui priklausiusią, bet dabar privatizuotą slėptuvę.
Prieš 70 metų statytas vadinamasis Mokslininkų namas turi ne tik išskirtinį bokštelį, bet ir neeilinį rūsį.
„Čia buvo stalininio laikotarpio namas. Čia buvo rimta slėptuvė, aprūpinta tuometiniais reikalingais įrengimais, ventiliacija. Čia yra vandentiekis, kanalizacija, šildymas, eina šilumos trasa“, – pasakojo namo bendrijos pirmininkas Emanuelis Kaplanas.
Slėptuve žmonės, anot bendrijos pirmininko, ypač domėtis pradėjo prasidėjus karui Ukrainoje.
„Aplinka dabar tokia, kad turime nenuspėjamus kaimynus“, – kalbėjo E. Kaplanas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Nors slėptuvė po namu yra, į ją gyventojai patekti negali. Maždaug 260 kvadratinių metrų patalpa privatizuota.
Slėptuvėje, nors ir apleistose patalpose, net ir vandens rezervuarai buvo. Ji turi kelis išėjimus. Anot bendrijos pirmininko, ne tiek jau daug investavus, slėptuvę būtų galima sutvarkyti. Pirmininkas kreipėsi į savivaldybę, kad ši iš naujojo savininko slėptuvę perimtų.
„Savivaldybė galėtų lengvai šitą klausimą išspręsti“, – tikino E. Kaplanas.
Slėptuvės nacionalizavimui pritarė ne tik dalis namo gyventojų, bet ir įmonių, kurios veikia pastate, atstovai.
„Jeigu dabar mums nereikės, viskas gerai praeis, tai mes nežinome, kas dar už penkerių metų bus. Būtina namui turėti slėptuvę, būtina“, – teigė įmonės direktorė Stefanija Levickienė.
Kolektyvinės apsaugos statiniai pas mus yra masinės kapavietės.
Savivaldybė padėti negali
Savivaldybė sakė, kad sovietinės slėptuvės daugybę metų buvo jos galvos skausmas, o dabar jų susigrąžinti nebegalima.
„Jeigu jau kažkas buvo parduota ir to atsisakyta, tai nacionalizuoti privatų turtą mes tikrai neturime galimybės“, – aiškino Vilniaus savivaldybės direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas.
Tačiau Konstitucijos ekspertai sakė, kad nuosavybė gali būti perimta visuomenės poreikiams, tik už tai savininkui turi būti tinkamai kompensuota.
Galimybės, kad privatizuota slėptuve esant reikalui galėtų naudotis ir gyventojai, neatmeta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Galbūt nereikėtų jų nacionalizuoti, o tiesiog susitarti su verslu, kad jeigu kas atsitiktų, jis įsileistų“, – svarstė L. Kasčiūnas.
L. Kasčiūnas pats ne taip seniai glaudėsi slėptuvėje Ukrainoje, kai išgirdo pavojaus sirenas. Penkis metrus po žeme jis buvo maždaug pusvalandį.
Rūsiai – masinės kapavietės?
Anot Vidaus reikalų ministrės, Lietuvoje yra beveik 2 tūkst. kolektyvinės apsaugos statinių, kurie skirti laikinam gyventojų prieglobsčiui ekstremalios situacijos atveju. Dažniausiai tai požeminiai garažai, darželiai, mokyklos.
Karštuose taškuose ne sykį dirbęs fotožurnalistas Vidmantas Balkūnas kolektyvinės apsaugos statinius vertino skeptiškai.
„Vienas mano bičiulis pasakė: kolektyvinės apsaugos statiniai pas mus yra masinės kapavietės. Tai yra statiniai, kurių paskirtis yra visiškai kita, ne slėptis nuo artilerijos, apšaudymo ar oro antskrydžio“, – rėžė V. Balkūnas.
J. Kalinsko / BNS nuotr.
Anot V. Balkūno, per apšaudymus žmonės dažniausiai slepiasi artimiausiame rūsyje arba požemyje. Vidaus reikalų ministrė yra sakiusi, kad Registrų centro duomenimis, rūsių ploto pakaktų slėptis visiems Lietuvos gyventojams.
„Skamba labai panašiai, kad Lietuvoje skurdo nėra ir negali būti, nes Lietuvos bankas pateikė duomenis, kad pinigų cirkuliacijoje yra labai daug ir visiems užteks“, – palygino V. Balkūnas.
Karo zonose, anot jo, savo saugumu žmonės rūpinasi patys, o Lietuvos valdžia esą be reikalo žmones ramina.
„Valstybė turėtų labai aiškiai pasakyti: slėptuvių jums nėra ir nebus, kiekvienas rūpinkitės pats, jums patarimai yra tokie, tokie ir tokie. Dabar yra sukuriama iliuzija, kad visiems visko užteks ir nereikia niekuo rūpintis“, – manė V. Balkūnas.
Anot statybos žinovų, net ir rūsys yra priedanga, o ne slėptuvė.
„Rūsyje nėra nei sanitarinių mazgų, nei normalios ventiliacijos. Kitas dalykas, ir pačios konstrukcijos – jos yra neapskaičiuotos ypatingiems poveikiams, pavyzdžiui, sprogimo bangai“, – kalbėjo VGTU Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros vedėjas Juozas Valivonis.
Slėptuvėje, kitaip nei rūsyje, būna įrengtas avarinis išėjimas kiek toliau, kad namui griūnant sienos išėjimo neužgriūtų. Nors valdžia skelbia šiuo metu skaičiuojanti, kiek turi statinių, kur žmonės galėtų slėptis, pabrėžia, jog šiuo metu tiesioginės karo grėsmės Lietuvai nėra.
