Šio bendradarbiavimo pagrindu Vilniaus šilumos tinklai galės įsigyti iki 5 proc. Vilniaus kogeneracinės jėgainės, kurią planuojama pastatyti 2019 metais, akcijų, jei tam pritars Europos Komisija, Europos investicinis bankas ir Konkurencijos taryba.

„Džiugu, kad dialogas su „Lietuvos energija“ sprendžiant energetikos klausimus leido pasiekti bendrų susitarimų, kurie yra itin svarbūs Vilniaus miestui. Šiuo susitarimu pirmiausia yra siekiama mažesnės šilumos kainos vilniečiams, todėl jis labai svarbus. Tai puikus įrodymas, kad efektyvus savivaldybės ir valstybės valdomos įmonės bendradarbiavimas gali kurti didelę naudą gyventojams“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Pasak sostinės vicemero Valdo Benkunsko, šis projektas yra itin svarbus ir reikšmingas Vilniaus energetiniame žemėlapyje. „Įgyvendinus projektą, bus užtikrinama pigesnė šiluma vartotojams iš deginamo biokuro ir išrūšiuotų buitinių atliekų. Dar daugiau, miestas, tapęs šio projekto akcininku, galės kontroliuoti ir užtikrinti, kad jėgainės veikla būtų skaidri, efektyvi ir geriausiai atitiktų sostinės gyventojų poreikius. Būtent tokios sąlygos yra pasiektos susitarime su „Lietuvos energija“, – teigia bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ stebėtojų tarybos pirmininkas, sostinės vicemeras V. Benkunskas.

„Šis susitarimas užtikrins, kad Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybos toliau vyktų pagal planą, o pigesnės šilumos ir atliekų tvarkymo naudą vilniečiai galėtų pajausti jau 2019 metų šildymo sezone“, – teigia „Lietuvos energijos“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Dalius Misiūnas.

„Lietuvos energija“ sostinės trečiąją termofikacinę elektrinę sieks perimti iki šių metų spalio 1 d.

„Lietuvos energijos“ statoma Vilniaus kogeneracinė jėgainė užtikrins Europos Komisijos keliamų Žiedinės ekonomikos tikslų įgyvendinimą – sąvartynuose šalinti tik iki 5 proc. atliekų. Šiuo metu Lietuva sąvartynuose vis dar „laidoja“ apie 54 proc. visų komunalinių atliekų. Skaičiuojama, kad atliekų sudeginimas vietoje jų šalinimo sąvartynuose Vilniaus regionui kasmet leis sutaupyti apie 10 mln. eurų. Be to, dėl pigesnės šilumos gamybos iš komunalinių atliekų ir biokuro vilniečiai kasmet sutaupys apie 13 mln. eurų.