Jau kitą pirmadienį, lapkričio 13 d., Centro ekspozicijoje „Laisvė dalyvauti“ šviesos bus išjungtos paskutinį kartą: čia prasidės 2018 m. vasarį pristatomos parodos „Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“ įrengimo darbai. Paskutiniąją ekspozicijos „Laisvė dalyvauti“ veikimo savaitę, nuo lapkričio 7 iki 12 dienos, siūloma nepraleisti progos susipažinti su įdomiausia čia pateikiama informacija.

Lankytojų laisvė dalyvauti. Ekspozicijoje pateikiama vaizdinė, garsinė ar tekstinė informacija papildoma interaktyviomis įsitraukimo galimybėmis. Kiekvienas čia užsukęs lankytojas kviečiamas atrasti asmeninį ryšį su nagrinėjama tema: palikti vaizdo įrašą apie pilietybės reikšmę iš daugiau nei 70 grafinių kodų sudarytame Vytyje, susipažinęs su pateikiamais argumentais atiduoti balsą „už“ ar „prieš“ dvigubos pilietybės taikymo išplėtimą, išmatuoti savo pilietiškumą bei atlikdamas testus pasitikrinti žinias apie Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimą.

Neatrastos pilietiškumo istorijos. Pilietinės visuomenės pamatu tapusi pirmoji Europoje 1791 m. Gegužės 3-iosios Konstitucija, XIX a. vykdytos pilietiškumo akcijos, anksčiau nei Šveicarijoje ar Lichtenšteine balsavimo teisę įgijusios moterys, „Lozoraičio paso“ dėka išsaugota Lietuvos pilietybė tuomet, kai neegzistavo pati Lietuva... Nuo pirmųjų piliečių senovės Graikijos miestuose-poliuose iki šiandieninės Europos Sąjungos pilietybės: ekspozicija pristato, kaip keitėsi piliečių galimybės dalyvauti valstybės valdyme.

Piliečiai politikos filosofų akimis. Viljamo Šekspyro „Romeo ir Džuljeta” ar Danielio Defo „Robinzonas Kruzas“ apie valstybės ir piliečio santykį pasakoja ne ką mažiau nei politinės filosofijos traktatai. Kaip keitėsi ryšio tarp valstybės ir joje gyvenančių žmonių suvokimas? Išgirskite ne tik politikos filosofų komentarus, tačiau ir nustebinsiančias grožinės literatūros rekomendacijas!

Galimybės kurti valstybę. Šiandien galime naudotis kaip niekada gausia politinio dalyvavimo formų įvairove: išreikšti nuomonę referendume, balsuoti, kreiptis į valstybės institucijas, bendradarbiauti su žiniasklaida, įsitraukti į nevyriausybinių organizacijų veiklą ir kt. Ekspozicijoje pristatomas politinio dalyvavimo formas iliustruoja Sąjūdžio veiklos pavyzdžiai, naudoti pokyčiams šalyje įgyvendinti.

Ekspozicija „Laisvė dalyvauti“ pabrėžia, jog valstybės egzistavimui būtini piliečiai – žmonės, kurie gyvena jos politinėje bendruomenėje, kasdien ją kuria ir keičia savo darbais. Pilietis, norėdamas aktyviai dalyvauti valstybės gyvenime, privalo gerai išmanyti savo teises, bet taip pat visada prisiminti ir pareigas. Ekspozicijoje randami pavyzdžiai iš netolimos praeities parodo, jog, norėdami pagerinti savo bendrapiliečių gyvenimą, turime nuolat aktyviai veikti ir siekti pokyčių. Lietuvos istorijoje būtent tokie piliečiai iškovojo laisvę.