Praėjus metams, kai sudegė nedidukė Paštuvos šv. Barboros bažnyčia, nei jos klebonas, nei parapijiečiai nepraranda vilčių, kad turės savo maldos namus. Nors viltims išsipildyti ir trūksta daug pinigų.

Gaisro vietoje žolė neauga

Pernai gegužę visiškai sudegusios medinės šv.Barboros bažnyčios vietoje žolė neželia. Smėlėta aikštelė, kurioje tebėra pelenų likučių, tiksliai atkartoja buvusios šventovės formą. Buvusio pastato kampus žymi akmenys, o altoriaus vietoje ratu išdėliotos baltos gėlės. „Mūsų bendruomenei ši bažnyčia buvo didelė vertybė, todėl stengiamės jos prisiminimą tinkamai puoselėti, greitai altoriaus vietoje pasodinsime gyvų gėlių“, – pasakojo Paštuvos kapinių prižiūrėtojas Sigitas Velička.

Kiek atokiau nuo buvusio altoriaus žiedą pro smėlį bando į saulę tiesti vieniša raudona tulpė. Ji Batniavos seniūnijos gyventojams galėtų būti vilties simboliu, kad maži, bet jaukūs maldos namai bus atstatyti.

„Bubių gyvenvietei ir aplinkiniams kaimams sava bažnyčia labai reikalinga“, – pabrėžė bažnyčios atstatymo komiteto pirmininkas, šalia Paštuvos įsikūrusios Bubių gyvenvietės senbuvis Vaclovas Vytautas Vasiliauskas. Kalbant su mumis jis kelis kartus žvilgčiojo į laikrodį. „Po pietų turiu važiuoti į Kauną baigti tvarkyti žemės sklypo, kuriame prasidės statyba, dokumentus. Telieka rasti mecenatą, ir reikalai tikrai pajudės“, – optimistiškai kalbėjo energija trykštantis 70-metis bažnyčios atstatymo pirmininkas.

Nenuleidžia rankų

Būtent didelis vietinių žmonių entuziazmas nulėmė, kad arkivyskupas Sigitas Tamkevičius vasarį pasirašė dekretą, leidžiantį atstatyti bažnyčią. „Paštuvos parapija palyginti maža, todėl parapijiečiai sprendimo laukė su nerimu. Juk arkivyskupija galėjo nutarti, kad neapsimoka atstatyti šventovės atkampioje vietoje. Vis dėlto labai aiškiai išreikštas žmonių noras, didelis aktyvumas renkant aukas įtikino arkivyskupą, kad šioje vietoje maldos namai tikrai reikalingi“, – pastebėjo Paštuvos ir Kulautuvos parapijų klebonas Šarūnas Petrauskas.

Per metus bažnytėlei atstatyti suaukota apie 100 tūkst. litų. Pasak klebono, šios sumos toli gražu nepakanka. „Teko daug domėtis, klausinėti, kiek kainuoja tokie objektai. Pasirodo, vien pastatas be vidaus apdailos, įrangos gali kainuoti apie pusę milijono litų“, – aiškino Š.Petrauskas.

Jei atsirastų daugiau aukotojų, prisidėti prie atstatymo žada ir Kauno rajono valdžia.

Medinės jau nenori

Parapijiečiai jau turi būsimos bažnyčios eskizus, tačiau iki tikro projekto dar – ilgas kelias. „Reikia mecenato, kuris paaukotų bent dalį bažnyčiai atstatyti reikalingų lėšų – tada galėtume pasirašyti sutartį su projekto rengėjais, statytojais. Tada paaiškėtų ir tikslesnė sąmata, taptų lengviau ieškoti rėmėjų, bet neturint lėšų – sudėtinga tokią sąmatą parengti“, – aiškino Paštuvos ir Kulautuvos parapijų klebonas.

Parapijiečiai iš karto po gaisro nusprendė, kad naujoji bažnyčia nebebus medinė. „Kiek teko aiškintis, neįmanoma užtikrinti tokios bažnyčios saugumo. Kilus gaisrui ugnis plinta taip greitai, kad ir signalizacija negelbėja. Todėl nusprendėme rinktis nedegias medžiagas“, – aiškino dvasininkas.

Planuojama, kad būsimoji bažnyčia bus panaši į prarastąją. Tik vietoje buvusio bokštelio turės aukštą varpinę (sudegusios bažnyčios varpinė stovi atskirai, ji nuo gaisro nenukentėjo). Pasak V.V.Vasiliausko, parapijiečiai tikisi, kad naujosios, aukštai virš pušų iškilsiančios, varpinės varpo gausmas sklis toli.

Priglaudė vienuolės

Šiuo metu Bubių gyventojai sekmadieniais meldžiasi šv.Juozapo ir šv.Kūdikėlio Jėzaus Teresės basųjų karmeličių vienuolyno koplyčioje. „Ten telpa iki 100 žmonių. Koplyčios vidaus erdvių išdėstymas toks, kad vienuolės Mišių gali klausyti atskirai nuo kitų tikinčiųjų“, – sakė Š.Petrauskas.

Jis pastebi, kad sąlygos melstis čia tikintiesiems būtų tiesiog idealios. „Bet turime gerbti vienuolyno taisykles, rimtį, todėl čia ilgai negalėsime būti“, – teigė kunigas.

Š.Petrauskas džiaugėsi, kad dar iki gaisro spėta įsirengti parapijos namus, kuriuose irgi galima rinktis maldai, šarvoti mirusiuosius.

Išbandymas po išbandymo

Gegužę supleškėjus Šv.Barboros bažnyčiai, kaip vėliau paaiškėjo, tas pats padegėjas spalį pasikėsino padegti ir Kulautuvos Švč.Mergelės Marijos maldos namus. „Tada apėmė didelis nesaugumo jausmas, žinojome, kad grėsmė išliko, bet nieko negalėjome padaryti. Po dviejų savaičių bažnyčia visiškai sudegė“, – prisiminė jis.

Š.Petrauskas dabar yra klebonas be darbo vietos, nes abi parapijos liko be bažnyčių. „Jausmas lyg būčiau misionierius kur nors Afrikoje“, – šypsosi kunigas.

Iki padegimų serijos klebonas ilgai gydėsi ligoninėje. Kaune į jo automobilį įsirėžė neblaivaus vairuotojo mašina, dvasininkui buvo sutraiškytos kojos, lūžęs dubens kaulas. „Iš mano automobilio mažai kas beliko, gal tik bagažinė sveika. Labiausiai baiminausi, kad liksiu be kojų“, – prisimena Š.Petrauskas.

Dabar jis mieliau lipa laiptais, nei naudojasi liftu. „Vis neatsidžiaugiu, kad vėl galiu vaikščioti“, – pripažino dvasininkas.

Ligoninėje jis sako pajutęs itin glaudų ryšį su Dievu. „Tai padėjo daug tvirčiau priimti išbandymus, skausmą, kai sudegė viena bažnyčia, paskui – ir kita“, – dvasiniais išgyvenimais dalijosi Š.Petrauskas.

Kulautuvoje irgi tik pamatai

Kulautuvoje kunigas pamaldas laiko parapijos namuose. „Nemažai kulautuviškių sekmadieniais važiuoja į Raudondvario bažnyčią, kai kurie vyksta į Kauno arkikatedrą baziliką“, – pasakojo Š.Petrauskas.

Vis dėlto Kulautuvos tikinčiųjų situacija geresnė. Čia iš iškart po gaisro pažadėta atkurti bažnyčią. Kulautuvos parapija gausesnė, tad daugiau paramos žada ir Kauno rajono valdžia.

Kol kas buvusios Švč.Mergelės Marijos bažnytėlės vietoje stovi kryžius su apdegusiu Jėzumi, šalia – ir išlikusi Marijos skulptūra.

Liepsnos surijo keturis paveikslus

1643–1842 m. Paštuva priklausė vienuolėms benediktinėms. Greičiausiai tada čia buvo pastatyta ir koplyčia.

Medinė bažnyčia pastatyta 1923 m. Ji buvo liaudiškos architektūros, stačiakampė, vienabokštė. Prie šono prišlieta zakristija. Šventoriuje stovi išlikusi medinė varpinė ir medinis ornamentuotas kryžius.

2012 m. gegužės 9-osios naktį ją sunaikino psichiškai neįgalus žmogaus, kuris pridarė nuostolių ir kitoms bažnyčioms, taip pat pernai spalį sudegino maldos namus Kulautuvoje.

Per gaisrą šv.Barboros bažnyčioje pražuvo keturi kultūros vertybe paskelbti paveikslai. Vertingiausias jų – XIX a. pirmojoje pusėje nežinomo dailininko tapyta „Švč.Trejybė“. Kultūros paveldo specialistai suniokotas vertybes įvertino 75 tūkst. litų.

Pavojingas ligonis įkalintas

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertinio skyriaus specialistai konstatavo, kad Raudondvario gyventojas, 32 metų Darius Burneikis yra nepakaltinamas. Artimiausiu metu teismui reikės įteisinti jo priverstinį gydymą ligoninėje su grotomis. Įtariamasis bažnyčių padegėjas teisme mįslingai pasakojo apie smegenyse įmontuotus implantus, ateivių įtaką per bažnyčias.

D.Burneikis apkaltintas surengęs trylika išpuolių prieš bažnyčias.

Aukas Šv.Barboros bažnyčiai atstatyti galima pervesti į SEB banke esančią sąskaitą LT877044060007867463 arba kreiptis į bažnyčios atstatymo komitetą telefonu 8 612 63 552.