Moters ir vyro meilė grįsta intymiais santykiais. Ar jie yra svarbiausi poros gyvenime? Kaip susirasti savo antrąją pusę, kad meilė gyvuotų ilgiau nei trejus metus? Apie tai – pokalbis su gydytoju seksopatologu Vitaliumi Žuku.

– Kokia yra meilės anatomija?

– Labai daug žmonių nesuvokia, kas yra meilė, kokia ji turi būti. Kalbu apie tikrą brandžią meilę, nes tik tokią galima vadinti šiuo vardu. Neatsitiktinai ji yra retas dalykas.

Meilę, kaip lygiašonį trikampį, sudaro trys sudedamosios dalys. Tai intymumas, atsakingumas ir seksualumas. Intymumas – emocinis elementas, suprantamas kaip artumas, abipusė pagalba, partnerystė. Atsakingumas – savaime suprantamas dalykas. Trečia, labiausiai diskutuotina sudedamoji dalis – seksualumas. Jo pagrindas yra aistra. Tai didžiulė motyvacinė jėga meilės jausmui gimti. Tačiau aistra gali sukelti priklausomybę nuo sekso, ypač mažiau brandžioms asmenybėms.

Optimaliu atveju visos trys trikampio dalys turi funkcionuoti lygiavertiškai. Intymumas ir seksualumas gimdo aistringą romantinę, intymumas ir atsakingumas – draugišką, partnerišką meilę. Pastarojoje nėra seksualumo, o pirmuoju atveju – atsakomybės. Brandžiai meilei reikalingi visi trys lygiaverčiai subalansuoti komponentai.

– O mums atrodo, kad visa, kas intymu, yra seksualu?

– Taip manydama visuomenė klysta. Seksualumas – tai lytinė aistra, jos tenkinimas, ir nieko daugiau. Labai svarbus ir reikšmingas psichoanalitinis požiūris į meilę. Intymumas, seksualumas yra išvestiniai reiškiniai. Giluminiu lygiu suaugusio žmogaus meilė yra noras susigrąžinti vaikystėje patirtą jausmą, tarsi sugrįžti į rojų. Vaikystės meilė mamai ar tėčiui, mamai – besąlygiškai dažniau, persikūnija į meilę partneriui. Ta meile grįstas partnerio, panašaus į mamą ar tėtį, pasirinkimas.

Kitas pasąmoninis aspektas meilei gimti – neišvengiamas noras įvertinti pačiam save. Meilė lyg ir skirta jos objektui, bet jos vaisiai – sau. Galvojama: jei mane įsimylėjo, vadinasi, aš esu vertingas. Tai glosto ego ir tenkina narcisizmą. Juk ir šiaip daugiausia bendraujame su tais, kurie mums palankūs, mus vertina. Pamilstame tuos, kurie į mus palankiai žiūri. Tai giluminis psichoanalitinis vertinimas.

– Tačiau vyro ir moters meilė grįsta ne tik savimeilės, bet ir kūniškų poreikių tenkinimu? Sakoma, kad kuo jie malonesni, tuo meilė stipresnė?

– Deja, seksui skiriama vis mažiau dėmesio, nebent pirmaisiais lytinio gyvenimo metais. Zigmundo Froido teorija apie libido – nesąmoningo lytinio potraukio galią – tampa nebepopuliari. Poros santykiuose seksualumas užima trečią vietą, tai tvirtina pasaulio specialistai. Tik mūsų visuomenei dar atrodo, kad tai – pagrindinis aspektas. Mūsų porų santykiai dažnai grįsti mainais. Vienas, dažniau moteris, iš vyro gauna pinigų, dėmesio, o ji jam atsilygina sekso paslaugomis.

– Bet tokios poros nėra laimingos. Tai juk nėra meilė?

– Todėl labai svarbu žmogaus branda. Pirmiausia – asmenybės branda. Abejoju, ar dvidešimties metų žmogus gali būti brandi asmenybė.

– O meilė aplanko būtent tokio amžiaus ir priimami sprendimai visam gyvenimui.

– Todėl ir dominuoja tik seksualumas ir aistra. Ji akina. Tokia biochemija grįsta meilė trunka tik trejus metus, nes aistra užgožia realybę, atsakomybę. Aistra lemia, kad gaminasi susijaudinimo hormonas – serotoninas, jis svaigina. Meilė – kaip gripo pradžia, vėliau – kaip priklausomybė nuo alkoholio ar narkotikų.

– Tai gal reikia vaistų nuo tokios tarsi neprotingos meilės?

– Gal ne, reikia išgyventi tą malonų gyvenimo laikotarpį.

– Bet aistra gali turėti ir neigiamų pasekmių?

– Kiekvienąkart bendravimas prasideda panašiai, tai yra neišvengiama. Nuo neigiamų pasekmių apsaugo iš tėvų paveldėtas, įgytas atsakomybės jausmas. Visa atsakomybė už būsimą vaikų elgesį priklauso tėvams, o ne vaikų darželiams, mokykloms, kitoms visuomenės institucijoms. Man baisu, kai mama palieka auklei dviejų mėnesių vaiką ir eina į darbą. Pirmaisias gyvenimo metais neturėjęs ryšio su jam artimiausiu žmogumi vaikas užaugęs nemokės mylėti.

– Kaip išsaugoti aistrą kuo ilgiau, kaip išsaugoti meilę?

– Brandžiai meilei reikia labai daug, ne vien žinoti, kur yra "G" taškas. Genitalinis seksualumas ir emocinė negalia – šių laikų diagnozė. Net ir tada, kai partnerių sekso kokybė yra aukščiausio lygio, be emocinių ryšių karalius greitai tampa nuogas. Serotonino mažėja, erotinė trauka blėsta. Banaliai pasakysiu: tas pats patiekalas atsibosta, tas pats kūnas mažiau jaudina. Reikia stimuliatoriaus.

– Ką daryti, kad taip neatsitiktų?

– Tai labai sunkus klausimas. Žmogus, negavęs iš savo tėvų, ypač mamos, to, ko jam reikia, vargu sugebės to išvengti. Renkantis partnerį visam gyvenimui gali padėti ilgas bendravimas, asmenybės pažinimas. Reikia paklausti savęs: ar noriu būti su tuo žmogumi visą gyvenimą ir ką galiu jam duoti, o ne gauti tarsi greitojo maitinimo restorane. Noras duoti – brandaus ryšio, laimingos partnerysės pagrindas.