Lietuvos nacionalinis muziejus paskelbė viešąjį konkursą, kuriuo ieško rangovo šiems darbams.

„Sklandžiai įvykęs pirkimas leistų jau šį pavasarį pradėti ilgalaikio Gedimino kalno sutvarkymo projekto pirmojo etapo įgyvendinimą“, – teigiama antradienį išplatintame muziejaus pranešime.

Anot jo, ilgalaikiai tvarkybos darbai būtų pradėti pietrytinėje kalno dalyje, nes čia būklė yra sudėtingiausia – pietrytinis šlaitas ir Aukštutinės pilies rūmų liekanos turi avarijos grėsmės požymių.

„Planuojamų darbų tikslas yra stabilizuoti šlaitą, sutvarkyti lietaus vandens nuvedimo sistemą, įrengti žolinę dangą ir šlaito laistymo sistemą, sutvirtinti Aukštutinės pilies rūmų liekanų mūrą ir pamatus“, – nurodo muziejus.

Taip pat būtų pradėta tvarkyti dalis pagrindinio tako į Gedimino kalną. Jis lankytojams uždarytas nuo 2017 metų, sutvirtinti ir išryškinti archeologinių tyrimų metu šlaite rasti pilies laikotarpio artefaktai.

Įgyvendinus numatytus darbus būtų galutinai sutvarkytas pietrytinis šlaitas, apimantis apie 5 tūkst. kvadratinių metrų plotą, sutvirtinti pagrindai dalies pietrytinės gynybinės sienos ir Aukštutinės pilies rūmų liekanų.

Užbaigus šiuos darbus Gedimino kalno lauktų antrasis ilgalaikio sutvarkymo darbų etapas, kuris apimtų likusius netvarkytus šlaitus. Apytikslis jų plotas yra 29 tūkst. kvadratinių metrų.

Anot pranešimo, šiuo metu Gedimino kalno būklė yra sąlyginai stabili, ji lieka priklausoma nuo orų sąlygų. Tirpstant sniegui ir artėjant pavasariui dėl vandens kiekio kalno būklė gali pablogėti, tačiau kalne įdiegta ir visą parą veikianti stebėjimo sistema leidžia iš anksto nustatyti bet kokius pokyčius. Visuose kalno šlaituose įrengti davikliai fiksuoja grunto pokyčius milimetrų tikslumu.

Muziejus yra sudaręs ilgalaikę avarinių darbų sutartį, kuri leidžia nedelsiant reaguoti į bet kokius Gedimino kalne vykstančius pokyčius.

Kalno būkle susirūpinta po 2016-ųjų vasarį nuslinkusių didelių nuošliaužų. Tuomet laikinai buvo draudžiama jį lankyti, paskelbta ekstremali situacija.