Spėjęs apšilti naujame poste Kauno paveldosaugininkų vadas Svaigedas Stoškus teigia jau matantis pirmuosius darbo vaisius. Nors 36 metų vilnietis teisininkas paskirtas dirbti laikinai, kol kas nenusiteikęs užleisti vietos.

S.Stoškus Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno teritoriniam padaliniui pradėjo vadovauti nuo pavasario, pakeitęs Ireną Vaškelienę. Ką jis jau pastebėjo Kauno architektūros peizaže?

– Prieš keturis mėnesius pradėjote vadovauti KPD Kauno teritoriniam padaliniui, kol bus paskirtas nuolatinis vadovas. Gal jau paskelbtas naujo vadovo paieškos konkursas?

– Sakoma, kad nėra nieko pastovesnio už laikinumą. Žiūrėsime, yra dar daug nenuveiktų darbų. Yra minčių padirbėti ilgiau, mūsų srityje, kuri yra labai reglamentuota, taip greitai darbo vaisių nepasimato. Jei nebūtų tiek daug dar nepadarytų darbų, šis darbas man būtų visiškai neįdomus. Gal kauniečiai po tų keturių mėnesių manęs labai nekeikia?

– Atvykęs į Kauną kalbėjote, kad čia dirbantiems paveldosaugininkams trūko juristo.

– Taip, kai kuriems sprendimams tikrai trūkdavo teisinio pagrindo. Be to, kaip žinome, yra iškeltos kelios baudžiamosios bylos, pareikšti keturi įtarimai galimai padarius nusikalstamas veikas. Daugoka... Vadinasi, problema buvo ir reikėjo ją spręsti. Todėl čia Kaune ir atsiradau. Kultūros paveldo objektai saugomi teisiškai, o ne politiškai ar pan. Natūralu, kad apsauga turi būti „juridifikuota“, išdėstyta raštu, pagrįsta objektyviais faktiniais duomenimis, o priimti sprendimai pagrįsti galiojančiomis teisės normomis. Miestiečius labiausiai skaudina ne pats faktas, kad „ne, taip daryti yra neteisėta ir negalima“, bet tai, kad „Jonui negalima, bet geram žmogui Petrui tebūnie išimtis“. Tvarka yra tvarka, ir ji visiems turi būti vienoda. Kaip ir Kelių eismo taisyklės – jos galioja vienodai visiems.

– Kalbama, kad pradėjus jums vadovauti verslininkų, gyventojų statybų, rekonstrukcijų projektai pradėjo stumtis į priekį.

– Sunku objektyviai pasakyti, nes iki tol Kaune nedirbau. Vis dėlto padariau lyginamąją analizę. Paskambinau į KPD Vilniaus teritorinį padalinį, kuris daro tą patį, ką ir mes. Pagal tai, į kiek raštų mes atsakome, kiek priimame sprendimų, išduodame sąlygų ar leidimų, beveik dvigubai lenkiame Vilnių. Kai kolegų klausiau, sakė, kad Kaune niekada nebūdavo tokių srautų. Žmonės pradėjo nešti projektus, manau, kad pavyko atidaryti užtvanką. Pasikalbu su architektais, jie minėjo, kad buvo delsiama nešti derinti įstrigusius projektus, laukta geresnių laikų. Kiti ateina prašyti išduoti sąlygas planuojamiems projektams. Anksčiau jie dažnai išgirsdavo: „Ne, nestatysite, negalima.“ Ypač pagausėjo renovacijos, stogų ir palėpių rekonstrukcijos, atsijungimo nuo centralizuoto šildymo projektų. Lauko kavinės labai aktyvios, reklamos derinimo projektai.

– Ar yra daug norinčiųjų Kaune saugomose teritorijose ką nors statyti, rekonstruoti, atnaujinti? Galbūt Kauno senamiestis, Naujamiestis netrukus ims gražėti?

– Visi verslininkų, gyventojų ar architektų apsilankymai, sąlygų prašymai, tikėkimės, virs vaisiais. Pirmus daigus jau galima matyti. Štai tvarkomas Vilniaus gatvės 10-asis namas. Ačiū Dievui, kad yra verslininkų, kurie to imasi. Paskutines dienas gyvena Kauno vaiduokliai – „Britanijos“ ir „Respublikos“ pastatai. Šiuo metu deriname projektinius pastatų, kurie turėtų atsirasti šių monstrų vietoje, pasiūlymus. Kai tik turėsime maketus, būtinai pristatysime miestiečiams. Tikrai nenutiks dar kartą taip, kad kas nors nuspręs už kauniečius, kas, kur ir kaip turi būti statoma.

– Ar buvo pasiūlymų kažką statyti, kuriems buvo pasakyta „ne“?

– Buvo tokių atvejų. Susikibome dėl „Technopolio“ naujo korpuso statybos S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo teritorijoje. Buvo ir smulkesnių, diskutuotinų ketinimų – dėl palėpių, tūrinių stoglangių, reklamų įrengimo. Randame ir tokių sprendimų, kuriuose tikrai kvepia kriminalu, bet sprendimams jau suėjusi 10 metų senatis. Kita vertus, reikia žiūrėti į priekį, orientuotis į pozityvą, kurti pridėtinę vertę, o ne mėtyti akmenis. Per 20 metų akmenų prisimėtėme į valias, dabar metas juos rinkti.

– Kiekviename objekte verslininkus domina pelnas. Jų užmojai galbūt ne visada naudingi paveldui. Kaip pavyksta sutarti?

– Verslininkų projektus dažnai stabdome ne mes, o aplinkiniai gyventojai, kaimynai, kurie bijo, kad juos apgaus. Man dažnai tenka būti taikdariu, kuris siekia juos susodinti prie vieno stalo. Verslininkams sakau: „Norite statyti, norite padaryti verslą, būkite malonūs, padarykite ir miestui kažką gera, sutvarkykite šalia stovinčio kaimynų namo sieną ar stogą.“ Tada gyventojai atsileidžia, atsiranda dialogas. O siekti pelno yra labai sveikintina, – tai ir darbo vietos, ir mokesčiai, ir investicijos į pastato fasadą, į miesto plėtrą. Tik viskas turi būti daroma sąžiningai, teisėtai ir kultūringai.

Laukinio kapitalizmo laikai baigėsi, dabar mes gyvename ankstyvo socialinio kapitalizmo laiku, čia galioja sinergijos principai – mano verslas duoda naudos ne tik man, bet ir kaimynui, miestui, valstybei.

– Ar gali Senamiestyje ir Naujamiestyje iškilti naujų, šiuolaikinės architektūros namų, antstatų, priestatų?

– Jei stovi mūsų požiūriu vertingas pastatas, nelabai leisime jį griauti. Jei statinio nelikę, natūralu, kad ten anksčiau ar vėliau atsiras pastatas. Naujas statinys savo tūriais, užstatymu ir kokybe negalės disonuoti su aplinka, iškristi iš konteksto. Ar verta imituoti senovę, atstatinėti kičinius senus pastatus – diskutuotina. Geriausias pavyzdys, kaip nauja suderinta su senu – Jėzuitų gimnazijos priestatas, projektuotas Gintauto Natkevičiaus.

– Išeitų, kad visuose laisvuose sklypuose, kur galbūt anksčiau stovėjo pastatai, galima statyti kažką nauja?

– Jei tai neprieštarauja teisės aktams, viskas gerai. Kitas reikalas, jei kažkur stovėjo prieš kelis šimtus metų namas, o dabar ten yra gražus skverelis. Kiekvienu atveju reikia žiūrėti atskirai. Galų gale, kaip ir ką nori matyti mieste, turi apsispręsti miestiečiai, tai – jų miestas. O mes, „biurokratai“, jau tik jų valios įgyvendintojai, privalantys žiūrėti, kad viskas būtų teisėta ir teisinga. Aš taip suprantu valstybės tarnybos pagrindinį principą, – valstybės institucijos tarnauja žmonėms.

– Po vadinamojo stiklainio skandalo buvo pareikšta, kad Laisvės alėjoje pastatų tūriai negali būti keičiami. Naujų antstatų, priestatų šioje miesto vietoje daugiau nebus?

– Laisvės alėja patenka į Naujamiesčio apsaugos teritoriją. Dabar vertinimo taryba rengia Naujamiesčio vertinimo aktą. Pažiūrėsime, ar jis šiek tiek liberalizuos užstatymą, ar ne. Vis dėlto sutikite, negalima, kad vietoje triaukščio namo išdygtų devynaukštis. Reikšmingų pokyčių tikrai nebus, keisis tik detalės. O vidinius kiemus reikia tvarkyti iš esmės.

– Kauno centre yra ne vienas apleistas namas, kurio vos besilaikančiuose balkonuose žaliuoja berželiai. Kodėl toleruojama tokia situacija?

– Berželių, kurie juokina turistus, yra ir Laisvės alėjoje, ir Vilniaus gatvėje. Tai visiškas apsileidimas, miesto gėda. Parašiau griežtą raštą savivaldybės administracijos direktoriui. Iš savivaldybės gavome tokį nusimuilinantį nuo atsakomybės atsakymą, kad pastatus turi prižiūrėti savininkai ar juos administruojančios įmonės. Žiūrėsime, kuo baigsis susirašinėjimas. Turime teisę imtis sankcijų, galbūt skirsime baudą savivaldybės administracijos direktoriui, jei nesiims priemonių. Kita vertus, ten, savivaldybėje, administracijos direktoriai keitėsi, reikia duoti žmogui įsidirbti. Tačiau miestiečiai išsirinko savo atstovus, moka jiems algą, kad jie tvarkytų jų miestą. Už ką jie gauna pinigus? Rodymas pirštu vienų į kitus pas mus Kaune turbūt yra antra pagal populiarumą sporto šaka po krepšinio.

– Neseniai Naumiesčio apsaugos ribos praplėstos iki Geležinkelio stoties. Šioje teritorijoje yra nemažai apleistų objektų, net tikrų lūšnų. Ir visa tai – reprezentacinėje Kauno zonoje. Kokia šios teritorijos? Ar anksčiau parengti detalieji planai, numatantys šioje zonoje naują statybą, turės būti perdaryti?

- Teisės aktai negalioja atgaline tvarka. Visi anksčiau parengti detalieji planai, išduoti statybos leidimai yra teisėti. Dabar Naujamiesčio apsaugos zonoje ribojamas naujų pastatų aukštis, jis negali viršyti 26 metrų. Antai „Respublikos“ viešbutis yra aukštesnis, jis galėtų toks likti. Bet ir architektams jis nepatinka, todėl dalis viršaus bus nuardyta, vidurys bus išgriautas, pastatas bus žemesnis. Verslininkai turi būti suinteresuoti ne vien kvadratais, bet ir tuo, kad statinio architektūra būtų kokybiška. Jei pastatas bus baisus, jis bus nuostolingas, nes užsienietis neateis čia gyventi.

- Šiuo metu yra paskelbtas Kauno kongresų rūmų vietos parinkimo konkursas. Kelios iš siūlomų vietų – Senamiestis prie pilies, Nemuno sala. Ar kongresų rūmai galėtų čia atsirasti?

- Statyti kongresų rūmus Nemuno saloje būtų visiškai ydinga, nes čia jau stovi „Žalgirio“ arena. Tai pats protingiausias visų laikų Kauno statinys, jis nukonkuravo Vilniaus ir kitų regionų arenas. Vilnius tapo provincija, geriausi ir didžiausi renginiai vyksta Kaune. „Žalgirio“ arenoje kuo puikiausiai gali vykti ir konferencijos. Jie turi tam visą geriausią pasaulinio lygio infrastruktūrą. Apskritai, kongresų rūmų statyba yra pinigų švaistymas, Kaunas nėra toks turtingas, kad galėtų statyti naujus pastatus. Turime sporto halę, kuri prarado savo aktualumą pastačius areną. Halė yra kultūros paveldo objektas, jei nebus naudojamas, sunyks. Turime pasaulinio lygio architektus, neperdarysime halės vidaus ir nepritaikysime jos kongresų rūmams? Bus tikrai pigiau, nei statyti naujus rūmus, kuriems statyti nematau jokio racionalaus ir logiško paaiškinimo.

- Ar apskritai galima Nemuno saloje kažką dar statyti?

- Sala yra Naujamiesčio vizualinės apsaugos pazonyje. Jame draudžiama statyti statinius, kurie trukdytų apžvelgti kultūros paveldo objektą – Naujamiestį. Iš principo statyba čia galima, juolab kad vienas pastatas jau yra. Kiekvienu atveju spręstume, ką leisti statyti, ką – ne. Tikrai nebūtų pakenkta, jei būtų pastatytos vaikų žaidimų aikštelės, prieplauka ar kokia jauki kavinukė.

- Kaip vertinate siūlymus, kad reikia atsatyti autentišką Kauno pilį?

– Klaipėdiečiai savo pilį atstatė. Vilniuje, Trakuose, Jurbarko rajone yra atstatytos pilys. O Kauno pilies likę tik fragmentai. Ją irgi būtų galima atstatyti.

– Valdovų rūmai parodė, kad ne visi pritaria bandymui atkurti autentiką „iš lubų“.

- Kalbėjau su savo kolegomis architektais, švedai jiems yra prasitarę, kad pas juos archyvuose gali būti duomenų apie Kauno pilį. Kita vertus, Kauno pilis nebuvo kažkoks unikalus to laiko statinys. Buvo tokių pilių Europoje, jos nusižiūrėtos. Panašių ar identiškų pilių galima susirasti. Turėdami pavyzdį, kaip pilis atrodė, galėtume judėti. Jei nuspręsime, kad Kauno pilies neatstatome, vis tiek turime jos vaizdą pagerinti: baigti tvarkyti fosas, pakeisti į pilies bokštą vedančius išorinius laiptus, kurie dabar yra baisūs. Bet kokiu atveju pilį reikia sutvarkyti, kad ji taptų turistų traukos vieta kaip Trakuose.

- Kokių dar neatidėliotinų darbų matote Kaune?

- Vienas didžiausių uždavinių, kuriuos keliu sau, – Kauno žydų paveldo išsaugojimas ir sutvarkymas. Kaunas per karą neteko labai daug žydų tautybės Lietuvos piliečių. Nežinau, ar mieste yra daug žydams priklausančių pastatų, bet yra ne vienos žydų kapinės, kurios apleistos, su išspardytais, aptepliotais paminklais, žmonės čia vedžioja šunis. Tos kapinės yra kultūros paveldo objektas, o jų valdytojo – savivaldybės – pareiga juo rūpintis. Buvo pas mane atėjęs vienas žydų tautybės žmogus ir parodė, kaip Kaune atrodė jo motinos kapas prieš 20 metų, prieš 10 metų ir dabar. Jis suniokotas. Jam skauda širdį sugrįžus į Kauną. Kaunui tai garbės nedaro. Kartu su žydų tautybės kauniečiais, kurie tebėra dideli šio miesto patriotai, bandysime nuveikti šį tą pozityvaus. Nuo to tik visiems bus geriau, o Kaunas vėl bus kultūringas ir tolerantiškas europietiškas miestas.