78 metų Adelė Radzevičienė tenori turėti savo kampą ir atgauti santaupas. Septynis vaikus išauginusi moteris testamentą parašė vienai dukrai, vėliau perrašė kitai, bet turtas tik supriešino jos vaikus ir sukomplikavo motinos priežiūros klausimą.

Vyriausia dukra – prieš jaunėlę

„Nuvažiuokite į Sargėnus ir nueikite į paštą, pasišnekėkite su žmonėmis, kaimynais. Jums papasakos, kaip mano sesuo pasielgė su motina“, – bėrė į telefono ragelį Kėdainiuose gyvenanti Aldona Ivanauskienė – vyriausia 78 metų A.Radzevičienės dukra.

„Aš išsivežu mamą iš Kauno pas save, į Kėdainius. Viskas, ji daugiau negali kentėti. Visą turtą užrašė jauniausiai dukrai, mano seseriai. Ta didelė ponia dabar, veterinarijos kliniką Sargėnuose turi, namą. O mama liko be skatiko, be kampo“, – aiškino A.Ivanauskienė.

Liūdnas atsisveikinimas

Du sūnus ir penkias dukras išauginusios A.Radzevičienės visas turtas sutilpo į lengvojo automobilio priekabą. Iš jauniausios savo dukros namų senolė išėjo pasiramsčiuodama lazdele.

Moteris liūdnai nužvelgė priekaboje sukrautą savo mantą: vaikštynę, baltą spintelę, didžiulį maišą džiovintų vaistažolių ir dar kelis ryšulėlius.

Iš jauniausios dukros Rasos Žiniauskienės namų Sargėnuose mamą pasiėmė vyriausia dukra A.Ivanauskienė. „Turėsime tilpti dviejuose kambariuose Kėdainiuose“, – tarė sesers Rimos Žiniauskienės namą nužvelgusi A.Ivanauskienė.

„Vargu ar Rima norės su jumis kalbėti“, – „Kauno dienos“ žurnalistus perspėjo iš jaunėlės dukros namų išsikraustanti senolė. Ji buvo teisi. Vartai neatsivėrė.

Neteko namų

„Paprašiau, kad duotų pinigų vairuotojui už degalus sumokėti, bet ji atsakė, kad ne ji išveža, ne ji ir parveš“, – ašaras braukė jaunėlės dukros namus palikusi motina.

A.Radzevičienė pasakojo, kad jos negandos prasidėjo tada, kai ji parašė testamentą, kuriuo savo turtą užrašė jauniausiai dukrai. Pernai liepą notaras patvirtino, kad senolė savo jauniausią dukrą įgalioja tvarkyti visus jos reikalus.

Beveik per metus A.Radzevičienė tikina likusi be pinigų, dukra pardavusi jos turėtą namuką Kėdainių rajone ir 3 ha žemės. „Ji sakė, kad už viską gavo 30 tūkst. litų, tačiau man nedavė nė lito“, – guodėsi moteris.

Vyriausia senolės dukra A.Ivanauskienė priminė, kad buvo žadėta mamai nupirkti butą, tačiau šios kalbos ir liko pažadais.

Negana to, senolei, pasak A.Ivanauskienės, buvo užkirstas kelias susisiekti su vyriausia dukra ir kitais vaikais – esą jaunėlė ištrynė visus mamos telefone buvusius numerius.

Neleido turėti grynųjų

Pasiteiravus, kas vis dėlto privertė 78 metų moterį palikti erdvų jauniausios dukros namą ir keltis į Kėdainius pas vyriausią dukrą į dviejų kambrių butą, A.Radzevičienė paminėjo, kad buvusi apgyvendinta ne ten, kur visa šeima, o atskirame priestatėlyje šalia namo.

Pripratusi prie savo nuosavo namo, moteris jai skirtą vietą pavadino kampu.

„Viską ištaškė, viską, ką užgyvenau per gyvenimą. Kai nuvežė parodyti, ką pardavusi, jau nebuvo likę nieko pasiimti“, – pradėjusi kalbėti apie savo parduotus namus, ašaras braukė A.Radzevičienė. Ji sakė norėjusi iš buvusio savo namelio pasiimti keletą širdžiai mielų rakandų.

A.Radzevičienė tikino prašiusi, kad dukra, kuriai testamentu po savo mirties paliko visą užgyventą turtą, duotų bent kiek pinigų. „Tu niekur nenueisi, tu nieko nenusipirksi ir niekur nepasiskųsi“, – tokie jai nuolat kartojami dukros žodžiai įstrigo atmintyje.

A.Radzevičienė pasakojo, kad jaunėlė tokį savo elgesį motyvavo tuo, jog motina gyvens pas ją ir ji rūpinsis, todėl esą turėti savų pinigų sunkiai vaikščiojančiai senolei nėra jokio reikalo.

„Kai vežė į ligoninę, ji atėmė ir mano turėtus 2 tūkst. litų. Dar būnant namuose pasiėmė mano 7 tūkstančius“, – skaičiavo senolė.

Seseris sukiršino palikimas?

Vaikščiojanti su vaikštyne A.Radzevičienė skundėsi, kad jai buvo liepta pačiai gamintis valgį. Pasak A.Radzevičienės, valgyti ji gaudavo tik jau nukainotus, greičiausiai baigiančio galiojimo laiko produktus.

„Štai kaip elgėsi ponia daktarė“, – pašiepiamai veterinarijos gydyklai vadovaujančią jaunėlę seserį pavadino vyriausia sesuo A.Ivanauskienė.

A.Radzevičienė pripažįsta padariusi klaidą. 2008 m. testamentu savo turtą moteris buvo užrašiusi vyriausiai dukrai A.Ivanauskienei. Senolė neaiškino, kodėl to, ką užgyveno, nepadalijo visiems septyniems vaikams po lygiai, o priėmė tokį kraštutinį sprendimą.

„Jaunėlė Rima, sužinojusi, kad viskas užrašyta ne jai, ėmė pavydėti. Priglostė ji mane, apkvailino ir apgavo“, – kartėlio neslėpė A.Radzevičienė.

Esą patikėjusi saldžiomis jauniausios iš dvynukių dukros kalbomis, A.Radzevičienė jai ir perrašė testamentą. Taip darydama senolė sakė tikėjusi jaunėlės pažadais padėti senatvėje, maitinti, prižiūrėti.

Kaltina pinigus

Pasirašiusi įgaliojimą, kuriuo jaunėlė tapo jos reikalų tvarkytoja, A.Radzevičienė neteko ir galimybės gauti į rankas savo 633 litų pensiją.

„Galite nuvažiuoti į paštą ir paklausti. Visą pensiją pasiimdavo Rima“, – tvirtino A.Ivanauskienė.

„Pagadino, pinigai pagadino mano dukrą“, – nusiraminti negalėjo A.Radzevičienė. Apie jauniausią ją apgavusią dukrą motina tepasakė, kad mergaitė vaikystėje buvo uždara.

„Kol buvau sveika, niekieno pagalbos neprašiau, tvarkiausi pati arba samdydavau žmones. Va, kas liko“, – lazda į priekabą mostelėjo A.Radzevičienė.

Visiškai priešinga versija

Po dienos, kai mama išvyko pas vyriausią dukrą, į „Kauno dienos“ redakciją paskambino jaunėlė R.Žiniauskienė. Jos versija apie šeimos santykius gerokai skyrėsi nuo mamos išsakytų skaudulių ir vyresnės sesers A.Ivanauskienės pasakotų istorijų.

R.Žiniauskienė atrodė labai įskaudinta fakto, kad paviešinti šeimos santykiams jos vyresnė sesuo pasitelkė net žiniasklaidą.

„Aldona neprižiūrėjo mamos, – apie vyresnę seserį kalbėjo jaunėlė, – todėl mama ir perrašė man testamentą.“

„Aš nupirkau mamai specialią lovą, specialų tualetą, kad tik jai būtų lengviau“, – kaltinimus nepriežiūra atrėmė R.Žiniauskienė.

Moteris aiškino iš mamos girdėjusi vienintelį priekaištą – esą ją skriaudžia anūkas. R.Žiniauskienė abejojo, ar penkerių metų vaikas galėtų nuskriausti senolę.

„Mama – nestabilios psichikos, ji serga depresija, geria vaistus. Maždaug kas dvi savaites jai būna agresijos priepuoliai“, – tokią kasdieną piešė jauniausioji A.Radzevičienės dukra.

Moteris tikino, kad pinigai už parduotus mamos namus yra saugūs. „Apie mamos meilę savo vaikams nėra čia ką kalbėti“, – nukirto įskaudinta dukra.

Skambučių lavina

Jau rengiant publikaciją pasipylė lavina telefono skambučių. „Kauno dienai“ paskambino dar viena A.Radzevičienės dukra – Silva Jumaševa iš Raseinių.

„Jums gali paskambinti dar viena sesuo, brolis... Ir visi pasakysime tą patį – pas Rimą Sargėnuose mūsų mama gyveno kaip ponia. Ir prižiūrėta, ir erdviai įkurdinta. Jūs pamatysite, iš vyriausios mūsų sesers Aldonos dviejų kambarių buto Kėdainiuose ji prašysis po kokios savaitės“, – kalbėjo S.Jumaševa.

Ji tikino, kad vyriausios iš septynių vaikų – mamą į Kėdainius persivežusios A.Ivanauskienės šioje istorijoje nepalaiko ne tik nė vienas brolis ir sesuo, bet ir jos pačios dukra Neringa Šilovaitė.

„Mums gėda, kad ji tokia. Tai ji neprižiūrėjo mamos. Jai mama davė 10 tūkst. litų, kuriuos ji ištaškė“, – apie vyriausią seserį rėžė S.Jumaševa. Ji pasakojo, kad mama – senas ir labai įnoringas žmogus. Esą A.Radzevičienė, pagyvenusi pas vieną iš savo vaikų, tuoj ima bodėtis ten sudarytomis gyvenimo sąlygomis.

N.Šilovaitė buvo negailestinga močiutę į Kėdainius parsivežusiai savo mamai: „Tai ji materialistė. Mano teta R.Žiniauskienė pastatė senolę po ligos ant kojų, o mano mamai tik testamentas ir terūpi.“