Vilniaus policija prašo teismo pripažinti Seimo narius Petrą Gražulį ir Kazimierą Uoką padarius administracinius pažeidimus per seksualinių mažumų eitynes Vilniuje prieš dvejus metus.

Abu parlamentarus siūloma pripažinti padarius nusižengimą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 4 dalyje - policijos specialiosios juostos ar kitos užtvaros su užrašu „stop policija“, ribojančios įvykio vietos perimetrą, perėjimą.

Už šį pažeidimą P.Gražuliui ir K.Uokai gresia piniginė bauda nuo 100 iki 200 litų.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas penktadienį baigė nagrinėti Seimo narių administracines bylas ir nutarimus jose skelbs antradienį.

Abu parlamentarai buvo teisiami tik dėl vieno pažeidimo pažeidimo, nors policija buvo surašiusi tris administracinių teisės pažeidimų protokolus. Be anksčiau minėto užtvaro perėjimo, parlamentarai kaltinti pasipriešinę policijai ir nevykdę policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų.

Teismas paskelbė, kad nagrinės tik surašytą protokolą dėl perėjimą policijos užtvaro su užrašu „stop“.

Bylas nagrinėjantis teisėjas Valdas Bugelevičius paaiškino, kad kai traukiamas atsakomybėn Seimo narys už pažeidimus, už kuriuos numatytas administracinis areštas, būtina gauti išankstinį Seimo sutikimą suvaržyti parlamentaro laisvę.

Seimas nesutiko, kad  P.Gražulis ir K.Uoka būtų traukiami baudžiamojo atsakomybėn. Todėl teismas nagrinėjo tik tuos pažeidimus, kurio sankcijoje nenumatytas administracinis areštas.

P.Gražulis savo kaltę teisme pripažino, tačiau teigė, kad jei reiktų, pasielgtų vėl taip pat.
Tuo tarpu K.Uoka sako kaltės nepripažino ir prašė teismo iškviesti į posėdį jį sulaikiusius policininkus bei pareigūną, dalyvavusį savivaldybės komisijos posėdyje.

„Vienintelis renginys taip aptvertas per 20 metų. Aš pats organizavau bent septynis mitingus ir nebuvo taip aptverta. Reikia iškviesti policininką ir pasiaiškinti, kodėl pusantro kvadratinio kilometro miesto centre buvo tiek laiko aptverta“, -  kalbėjo Seimo narys.
Jis retoriškai klausė, kas bus jei ateityje kokios nors grupelės sumanys atsitverti dalį Lietuvos.

„Aš esu prisiekęs Lietuvos teritorijos vientisumui, reikia aiškinti, kodėl toks plotas ir tiek laiko buvo atitvertas“, - kalbėjo K.Uoka.

Šios dvi bylos į Vilniaus miesto 1-ąjį teismą grįžo, kai vasario 24 dieną Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjų kolegija nutarė grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti politikų patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą.

2010 metų lapkričio pradžioje Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas buvo nutraukęs administracinių teisės pažeidimų bylas K.Uokai bei P.Gražuliui. Jo teigimu, parlamentarų veiksmai per seksualinių mažumų eitynes buvo verti baudžiamųjų bylų. Seimas atsisakė panaikinti šių parlamentarų teisinį imunitetą ir leisti suvaržyti jų laisvę, todėl esą bylos nebuvo galima nagrinėti, nes už jų pažeidimus gresia ir areštas.

Šį apylinkės teismo sprendimą sostinės policija apskundė LVAT, kuris pareiškė, kad pirmosios instancijos teismas bet kuriuo atveju turėjo nagrinėti Seimo narių patraukimo administracinėn atsakomybėn už vieną iš inkriminuotų veikų, už kurią nenumatyta administracinio arešto nuobauda.

Seimo nariai P. Gražulio ir K.Uoka administracinėn atsakomybėn buvo patraukti už tai, kad prieš porą metų vykusių homoseksualų eitynių metu Vilniuje, šalia Baltojo tilto, pasipriešino policijos pareigūnams, perėjo policijos užtvarus, pažymėtus specialiąja juosta su užrašu „stop policija“ ir nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų.
Pirmosios Lietuvoje seksualinių mažumų eitynės vyko 2010 metų gegužę.