Ketvirtadienį vilniečiai iškilmingai minėjo pirmą kartą Lietuvoje paskelbtą sulos dieną. „Suline“ pavadinta šventė vyko Vilniaus Tymo turguje. Paragauti sulos, sužinoti daugiau apie jos teikiamą naudą bei paklausyti šiuolaikinės kanklių muzikos susirinko sulos entuziastai ir tie, kurie šį gėrimą ragavo pirmą kartą.

Šventės svečiai turėjo galimybę paskanauti Lietuvos beržų sulos, išgirsti apie gavybos ypatumus ir sužinoti apie kiek primirštas šio gėrimo vartojimo tradicijas mūsų šalies kultūroje. Išsamiai apie sulą ir jos paslaptis pasakojo Aleksandro Stulginskio universiteto profesorius Vladas Vilimas.

„Sula mūsų kultūroje skaičiuoja ne vieną šimtmetį. Ja dažnai pakeisdavo vandenį, naudodavo ne tik kaip gėrimą, bet ir sveikatingumo procedūroms. Šiais laikais sulą pažįsta tie, kurie gyvena arti miško, kaime. Turime tai keisti ir ją pristatyti kiekvienam Lietuvos gyventojui. „Sulinės“ tikslas yra atkreipti visuomenės dėmesį ir atsigręžti į sulą iš naujo", - pasakojo profesorius V. Vilimas.

Tymo turgaus lankytojus tokia šventė nustebino , tačiau dalis apsilankiusiųjų specialiai atvyko paminėti pirmosios „Sulinės“. Retas kuris apie sulą ir jos gydomąsias savybes nebuvo girdėjęs. Daugelis nors kartą gyvenime yra ne tik ragavęs, bet ir bandęs pats pažaboti beržą ar klevą.

Šiame gėrime galima aptinkama įvairiausių vitaminų bei mineralų, kurie parengia organizmą pavasariui, po žiemos stiprina nusilpusį imunitetą, gerina odą bei suteikia jėgų. Sula gali atstoti vandenį, o ją konservavus ar užšaldžius yra galimybė vartoti visus metus. Sulą išgauti paprasta, tereikia medyje įgręžti nedidelę skylutę, įdėti metalinį ar medinį vamzdelį, o likusį darbą atlieka pats medis.

Pasak profesoriaus, dažnai kyla klausimas, ar sulos gavyba nekenkia medžiui. Medžio pjūvio tyrimai parodė jog per penkerius metus medienoje vietomis matomi tam tikri patamsėjimai, tačiau ar jie kenkia pačiam medžiui iki šiol nebuvo įrodyta.  Per sezoną iš vieno beržo galima surinkti iki 100 ar kiek daugiau litrų sulos. Iš beržų saikingai leisti sulą galima net iki 10 metų.

„Viską darant su meile ir pagarba gamtai, jokia žala tikrai nebus padaryta. Išsunkti medžio iki paskutinio lašo tikrai negalima, bet tai kiekvieno sąžinės klausimas. Iš kitos pusės miškų kirtimas gamtai kainuoja daug daugiau nei medžių panaudojimas sulai išgauti“, - aiškino prof. V. Vilimas, daugelį metų dirbantis šioje srityje ir vienas iš nedaugelio sulos patriotų Lietuvoje.

Sulos gamintojus Lietuvoje galima suskaičiuoti ant rankos pirštų, o pramoniniu būdu sulą išgaunanti įmonė yra viena. Pasibaigus šviežios sulos sezonui ji tampa kone deficitine preke. Sulą atrado ir vakarų Europos bei Azijos gyventojai.  Jau ne vienerius metus sulą ragauja Vokietijos, Suomijos, Korėjos vartotojai, netrukus sula atsiras Kinijos bei Omano Sultonato parduotuvių lentynose.

„Globalios rinkos šiuo metu nori ekologiškų produktų ir naujovių, nes rinka yra labai užpildyta. Matome augantį vartotojų lojalumą, prie šio gėrimo jie grįžta vėl ir vėl, todėl turime ypač geras sąlygas plėstis. Lietuva turėtų išnaudoti savo miškų potencialą, sudaryti sąlygas ne tik miškų kirtimui, bet jų, kaip atsinaujinančių šaltinių, panaudojimui.

Sulą iš vieno medžio galima leisti iki 10 metų, o tai garantuoja stabilias pajamas. Turime unikalų produktą, kurio potencialą teišnaudojame 1 procentu", - pasakojo vienintelio pramoninio sulos gamintojo „Straikas“ generalinis direktorius Gintaras Didžiokas.

Šventės organizatoriai džiaugėsi, kad pirmasis blynas neprisvilo, ir pažadėjo, jog antroji „Sulinė“ pasieks kitus Lietuvos regionus. Planuojama švente užkrėsti didžiuosius miestus, kviečiant žmones iš naujo atrasti medžių dovanas, pažinti jų paslaptis, kuriomis ankstyvą pavasarį dalinasi bundanti gamta.