„Panaudoti sprogmenis buvo pasirinkta siekiant pagreitinti senų konstrukcijų griovimą ir laiku paruošti teritoriją naujoms statyboms. Jų pradžią esame numatę kitų metų pirmąjį ketvirtį. Kol kas ši strategija veikia – sprogimai didelio diskomforto nesukėlė, o griovimo darbai buvo mažiausiai penktadaliu spartesni, tad pagal poreikį tokia technologija bus naudojama ir toliau“, – sakė Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Pirmasis – bandomasis – sprogdinimas įvyko rugpjūčio 29 dieną. Sprogimo jėga stipriai suaižė apatinę pamato dalį, o viršutinę – kiek mažiau. Tačiau pamato ardymo darbai vyko 20 proc. greičiau nei ardant konstrukcijas hidrauliniais kaltais.

Sprogimų garsas – duslus ir trumpas, tad tikėtina, kad toliau esančių daugiabučių gyventojai jo visai negirdės.

Atsižvelgus į bandomojo sprogdinimo rezultatus, šį kartą sprogmenys bus išdėstyti mažesniame gylyje. Naudojamų sprogmenų kiekis nesikeis, tačiau sprogmenys bus išdėstyti tankiau ir bus detonuoti ne vienu metu, o kas 0,2 sekundės. Dėl mažesnio vienu metu detonuotų sprogmenų kiekio, sprogimo garsas bus mažesnis nei praėjusį kartą. Po sprogmenų išdėstymo korekcijų, tikimasi, kad ardymo darbai bus 40–50 proc. greitesni.

Ateinantį pirmadienį rengiamasi panaudojant sprogmenis apardyti 4 pamatus. Darbai vyks nuo 8 iki 10 val. Teritorija bus saugoma.

„Sprogimų garsas – duslus ir trumpas, tad tikėtina, kad toliau esančių daugiabučių gyventojai jo visai negirdės. Tačiau artimiausių stadiono kaimynų prašome neišsigąsti ir pasidalinti informacija su aplinkiniais gyventojais“, – pažymėjo V. Benkunskas.